S. Krėpšta: Ekonomikos gaivinimo plane reikia nepamiršti privataus sektoriaus

  • Teksto dydis:

Vyriausybės parengtame 2,2 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug vietos skiriama viešųjų paslaugų skaitmenizavimui ir transformavimui, tačiau svarbu nepamiršti ir nevyriausybinio bei privataus sektoriaus, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, tvirtina prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Po pirmadienį Prezidentūroje vykusio plano aptarimo S. Krėpšta sakė, kad nors iki galutinio termino, kada dokumentas turi būti perduotas Europos Komisijos vertinimui, lieka tik vienuolika dienų, šalies ekonomikai po pandemijos atsigauti ir transformuotis skirtas planas dar gali būti sustiprintas.

„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui ir transformavimui. Tai yra labai svarbu ir lemia ekonomikos augimą, tačiau svarbu nepamesti ne vyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus, atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų, pavyzdžiui, smulkias ir vidutines įmones, nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį bei aukštesnę pridėtinę vertę skaitmenizuojant tam tikras veiklas“, – spaudos konferencijoje pabrėžė S. Krėpšta.

Pasak jo, šiuo metu labai svarbu skirti didesnį dėmesį smulkiam ir vidutiniam verslui, nes daugelis šio sektoriaus įmonių pandemijos metu neteko pajamų.

„Antras svarbus aspektas yra, kad šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą. (...) Taip pat svarbu, kad per likusį laiką iki plano finalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais, nes nevyriausybinis sektorius, privatus sektorius yra labai svarbus šio plano įgyvendinimo sėkmei“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas, tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui.

„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas, tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, plano rengimo reglamente nurodyta, kad diskusija su visuomene ir socialiniais partneriais yra skatintina, taip pat yra pavyzdžių kitose valstybėse, kur planas su visuomene buvo derinamas detalesne apimtimi nei tai buvo padaryta Lietuvoje.

„Kitą vertus, turime dvi geras savaites ir reikia pasinaudoti šiuo laikotarpiu būtent užtikrinant pakankamą dialogą su visuomene jau kalbant apie konkrečias kryptis. Laiko dar yra, reikia tam skirti dėmesio ir pastangų“, – tvirtino S. Krėpšta.

Susitikime dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad plane verslui jau numatytas tiesioginis finansavimas įvairių inovatyvių ir žaliųjų sprendimų įgyvendinimui bei bendradarbiavimui su mokslu.

„Taip pat manau, kad verslui yra labai svarbi palanki verslui aplinka, kurią sudarys ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G tinklo plėtra. (...) Visos viešosios investicijos didins visuminę paklausą, kas irgi yra svarbu. Tiesiogiai verslo plėtrai ir prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių šiame plane numatoma 0,5 mlrd. eurų", - teigė G. Skaistė.

Pasak jos, plane yra labai daug dalykų, kurie bus susiję su regionų plėtra – mokyklų tinklo kokybės gerinimas, profesinio orientavimo sistema, renovacija, viešojo transporto pertvarka, investicijos į sveikatos infrastruktūrą ir kitos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sakė plane pasigendantis didesnio savivaldos vaidmens.

„Nesame labai sužavėti ir procesu, ir rezultatu, kita vertus, viltis išlieka, kad per likusias dienas galėsime tą planą patobulinti, jeigu tik bus visų pusių sutarimas ir supratimas", – tvirtino M. Sinkevičius.

Finansų ministerija praėjusį penktadienį pristatė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jame žaliajai pertvarkai numatyta 823 mln. eurų (37 proc. lėšų), skaitmeninimui – 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui  – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai – 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 111 mln. eurų (5 proc.), inovacijoms ir mokslui – 200 mln. (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui – 67 mln. eurų (3 proc.).

Visuomenei rašytinės konsultacijos prieinamos iki balandžio 26 dienos. Be to, atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kuriose pristatys po EK pastabų atnaujintas dalis.

Tuomet, po visų konsultacijų, galutinis planas bus pateiktas EK, kuri turės per du mėnesius formaliai įvertinti planą ir, jeigu jam nebus pastabų, – perduos tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.

Pasak ministerijos, plano patvirtinimo ir investicijų pradžios galima tikėtis rugpjūčio mėnesį, jei visi procesai vyks numatytais terminais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių