- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime ruošiamas naujas apynasris pirataujantiems asmenims. Kultūros ministras sako, kad svarbu užpildyti įstatymuose paliktas spragas, nes nebuvo įtrauktos net tokios sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Kokie žingsniai daromi, kad pažabotų piratus, LNK žurnalistas teiravosi kultūros ministro Simono Kairio.
– Kokią vietą užimame pagal piratavimo mastą?
– Lietuva pagal piratavimo mastą Europos Sąjungoje (ES) yra trečioje vietoje. Šioks toks poslinkis į priekį yra, nes anksčiau užėmėme pirmą arba antrą vietas. Visuomenėje yra dalis žmonių, kurie nevisiškai supranta, kad naudoja kažkokią nelegalią produkciją ar nelegalioje platformoje žiūri filmą. Tuo tikslu yra rengiamas naujas įrankis, instrumentas, kad bet kuris asmuo galėtų pasitikrinti, ar tas kūrinys yra iš legalios platformos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką lietuviai vagia dažniau – filmus ar muziką?
– Muziką lengviau pasiekti iš įvairių platformų. Na, o atsirandant platformoms, kuriose patogu žiūrėti filmus už tam tikrą mokestį, aiškią sistemą, žinant, kur tie mokesčiai nueina, tai tie dalykai gelbėja. Be abejo, kai kada sunku pamatuoti tą mastą, pavyzdžiui, imant tas pačias knygas ar net natas. Sakyčiau, kai kada tai yra ir vidinės kultūros reikalas, bet kai kuriais atvejais lemia visa to nelegalaus turinio patekimo sistema, kuri lengvai prieinama ir patogi. Visi žinome tas svetaines, dėl kurių buvo ir teisminių ginčų.
BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau.
– Kaip ketinate pažaboti piratavimą? Ką norėtumėte akcentuoti?
– Matydami visą vaizdą, esamas spragas, mes pateikėme Seimui įstatymų pakeitimus – tiek Baudžiamojo kodekso (BK), tiek Administracinių nusižengimo kodeksus (ANK), kurie neatliepė realybės. Pavyzdžiui, BK 192 straipsnyje, kuris kaip tik kalba apie nelegalaus turinio skleidimą, platinimą, jame tokios sąvokos kaip interneto sklaida iki šiol iš viso nebuvo. Arba ANK – jame buvo kalbama tik apie nelegalaus turinio vartojimą nekomerciniais tikslais. O vartojimas komerciniais tikslais apskritai nebuvo aprašytas įstatymuose. Žodžiu, ta kova su piratavimu yra ilgalaikė. Tam reikia teisinės bazės, kuri būtų adaptuota visiems galimiems atvejams ir galimybėms, kurias suteikia šiuolaikinės technologijos. Autorystę, intelektualinį produktą svarbu apsaugoti ir vertinti.
– Ar bandėte suskaičiuoti, kiek lėšų praranda autorius, jeigu jo kūrinys yra pavagiamas?
– Tokių skaičių aš dabar tikrai nepasakysiu, nes reikėtų klausti ir kitų institucijų. Kalbant apie administracinių nusižengimų sureguliavimą, mano galva, dar yra vienas svarbus pokytis. Iki šiol nėra efektyvi ir pačių institucijų kova su piratavimu. Pavyzdžiui, policija užsiima tik labai reikšmingais, stambaus masto pažeidimais, susijusiais su piratavimu. O Lietuvos radijo ir televizijos komisija iš viso neturėjo tokios funkcijos. Jos darbas yra sekti visą viešąją erdvę, fiksuoti, kur tas nelegalus turinys gali būti ir imtis priemonių. Tačiau iki šiol informavus policiją, visą tyrimą tekdavo atlikti iš naujo. Tad dabartiniai įstatymų pakeitimai leis Radijo ir televizijos komisijai pačiai atlikti ir tyrimą, ir išrašyti baudą už administracinį nusižengimą. Svarbu, kad patobulintas mechanizmas veiktų greitai ir efektyviai.
– Seimas prašo, kad patys gyventojai pasiūlytų bausmes piratams. Ar tai nėra ženklas, kad trūksta kompetencijos, nelabai suvokiama, kaip yra pirataujama?
– Nelabai esu girdėjęs apie tokį siūlymą. Tiek BK, tiek ANK bausmės yra įvardintos, turėjome tik spragų dėl nelegalaus turinio panaudojimo komerciniais tikslais. O BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau ir operatyviau. Dar svarbu, kad atsirastų patogios platformos vartotojams, nes pastebėjome, kad daug žmonių vartoja nelegalų turinį būtent dėl patogumo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...