- Andrius Matuliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latviai turi brangiausią pasaulyje tiltą. Tačiau juo visai nesidžiaugia. Jo statyboms iššvaistytos milžiniškos sumos pinigų. Tiesa, mažesnio masto pavyzdžių netrūksta ir Lietuvoje.
Kaina išaugo penkiagubai
Naująjį Rygos pietinį tiltą šalies gyventojai jau seniai vadina auksiniu. Latvijos mokesčių mokėtojams jo statybos kainavo 567 mln. latų, arba beveik 3 mlrd. litų. Seniai kilusius įtarimus dėl korupcijos statant šį "aštuntąjį pasaulio stebuklą" tik sustiprino valstybės audito išvados.
Pristačiusi valstybinio audito rezultatus Latvijos valstybės kontrolierė Inguna Sudraba pranešė, kad vykdant tilto statybas neefektyviai panaudota 27 mln. latų (apie 130 mln. litų), dėl to didžiąja dalimi kalta Rygos miesto savivaldybė. "Nustatėme, kad buvo iššvaistyti 27 mln. latų, nes miesto valdžia, pažeisdama įstatymus, leido didinti statybų sąnaudas", – teigė pareigūnė.
Miesto valdžiai teko ir daugiau kritikos strėlių. I.Sudraba teigė, kad savivaldybė nesugebėjo tinkamai prižiūrėti statybų eigos, nenustatė jokių terminų ir statybų etapų grafikų. Taip dėl neefektyvios projekto vadybos galutinė tilto statybų kaina išaugo penkiagubai. Pradinė statybų sąmata siekė 108 mln. latų (527 mln. litų).
Savivaldybė pažeidė įstatymus
Atliktas valstybės auditas nustatė, kad Rygos miesto savivaldybė pažeidė įstatymus sudarydama sutartį su generaline projekto rangove "Dienvidu Tilts".
Nors viešojo konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad tilto statybos gali brangti iki 10 proc., tačiau iš galutinės sutarties sąlygų ši eilutė dingo. Taip statybininkams buvo sudarytos galimybės kelti kainas be ribojimų, tuo jie ir pasinaudojo. Miesto valdžia taip pat pažeidė įstatymus tilto statyboms imdama paskolą iš vokiečių banko "Deutsche Bank AG", nes maždaug 264 mln. latų buvo išleista tam, kad pritrauktų lėšų statyboms. Vadinasi, kiekvienas realių tilto statybų latas kainavo papildomus 87 sentimus.
Valstybės išvadas I.Sudraba ketina perduoti Latvijos generalinei prokuratūrai. Su jomis susipažinti jau spėjęs Rygos miesto meras Janis Birkas sakė esąs šokiruotas dėl milžiniškų vėjais paleistų miesto biudžeto lėšų ir sieks išsiaiškinti, kas sugebėjo taip apmauti miesto tarybą, pritarusią tilto statybai.
Pietinis tiltas atidarytas praėjusių metų lapkričio 17 d. Nors šiuo metu panašaus masto kitų projektų Latvijoje nevyksta, šalies gyventojai sunerimę laukia prasidėsiančių Nacionalinės bibliotekos ir koncertų salės statybų.
Atsižvelgia į įvairią informaciją
Nors Lietuvoje taip pat netrūksta neefektyviai naudojamų valstybės lėšų pavyzdžių, guodžia bent tai, kad Latvijos mastas dar nepasiektas. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas tikino, kad Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka strateginį tyrimą ir įvertina, kuriose srityse atliks auditus.
"Siekiant į šią programą įtraukti pačius aktualiausius valstybei ir visuomenei klausimus, atliekame Seimo komitetų, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų apklausas, nuolat stebime žiniasklaidoje skelbiamą informaciją, reaguojame į piliečių pateikiamą informaciją, atsižvelgiame į per anksčiau atliktus auditus nustatytas problemas ir jų aktualumą šiandien", – dienraščiui kalbėjo V.Švedas.
Pasak Valstybės kontrolės atstovo, auditoriams nustačius nusikalstamo pobūdžio veiklą, audito medžiaga perduodama teisėsaugos institucijoms. Nustačius reikšmingų teisės aktų pažeidimų, priimamas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis pašalinti pažeidimus, traukti atsakomybėn prasikaltusius asmenis ir audituotų subjektų ar aukštesnių institucijų vadovus, išieškoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą.
Apie Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus visuomenė informuojama gana dažnai, tačiau kad kaltieji atlygintų valstybei padarytą žalą, beveik negirdėti. Dažniausiai įstatymus pamynę asmenys tyliai pasitraukia iš pareigų, o nuostoliai lieka valstybei.
Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai
Elektros tiekėjai. Įvertinusi naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų, Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros tinklus valdančios įmonės nepagrįstai pelnosi iš naujų vartotojų. Per pastaruosius ketverius metus elektros tinklus valdančios įmonės iš naujų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. litų pajamų. Užkirsti kelią, kad vartotojai nebūtų išnaudojami, privalėjo Ūkio ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pakeisdamos ydingus teisės aktus ir nustatydamos objektyvius prijungimo kainų skaičiavimo metodus. Deja, pirmuosius žingsnius minėtos institucijos žengė tik Valstybės kontrolei pradėjus auditą.
Odontologinė priežiūra. Nepakankamai veiksmingai naudojamos valstybės lėšos pirminei odontologinei priežiūrai. Auditoriai konstatavo, kad nėra patikimos odontologų paslaugų kokybės kontrolės, o dalies privataus sektoriaus gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybė apskritai nekontroliuojama. Pirminei odontologinei priežiūrai 2006 m. buvo skirta daugiau negu 85 mln. litų.
E. sveikatos sistema. Nerezultatyviai panaudota dalis Nacionalinei elektroninei sveikatos informacinei sistemai kurti skirtų lėšų. Kurdama šią sistemą Sveikatos apsaugos ministerija tinkamai neprižiūrėjo, kaip ji kuriama, todėl dauguma numatytų darbų nebuvo laiku įgyvendinta, o priimta naudoti sistema neatliko kai kurių svarbių funkcijų. Kuriant sistemą neįvertintos galimybės susieti su kitomis informacinėmis sistemomis, neįgyvendinta planuota abipusė integracija.
Ministerija neįdiegė sukurtos sistemos nė vienoje iš 21 numatytos įstaigos. Ji veikia tik vienoje papildomai pasirinktoje Širvintų poliklinikoje. Tik 3 proc. kompiuterinės įrangos, įsigytos už 4,3 mln. litų, buvo naudojama dirbti su sistema. Likusią įrangą sveikatos priežiūros įstaigos naudoja savo nuožiūra, nes šiose įstaigose nebuvo įdiegta sistemos programinė įranga. Todėl valstybiniai auditoriai suabejojo, ar 2007–2013 m. šiam projektui numatomi skirti 90 mln. litų tikrai bus panaudoti veiksmingai.
Valdovų rūmai. Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka Valdovų rūmų auditą, kurio rezultatų komentuoti kol kas negali.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?9
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...