Ruošiasi apsunkinti sukčiams gyvenimą

Panašu, kad suskambus telefonui visi perspėjimai tarsi išgaruoja iš galvos.

Pernai užfiksuota apie 15 tūkstančių sukčiavimo atvejų. Prieš penkerius metus jų būdavo vienuolika kartų mažiau.

„Sukčių kėsinimosi mastas tikrai didėjo 2025 metais – nuo 35 iki 59 milijonų praėjusiais metais“, – teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Pernai gyventojų sąskaitos patuštintos 20 milijonų eurų. O „raudonų vėliavėlių“ tik daugėja – sukčiai nestovi vietoje.

„Lietuvių kalba jau nebe problema. Sukčiavimo apimtys – kaip plintantis gaisras“, – sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gaisras įsiplieskė ne vakar, o gesinama tik dabar.

„Vienas dalykas – dar prieš 5–6 metus neturėjome tokio masto problemos. Antras dalykas – noriu užtikrinti, kad niekas nesėdėjo rankų sudėjęs“, – teigė G. Šimkus.

Prieš dvejus metus bankai apsaugodavo apie 40 procentų pinigų, į kuriuos kėsindavosi sukčiai. Pernai – jau 70 procentų.

Tačiau iki šiol esančios spragos mažų mažiausiai stebina. Pavyzdžiui, bankai, net matydami, kad pavogti pinigai guli sukčiaus sąskaitoje, jų grąžinti nukentėjusiam žmogui negali.

„Jis negali jų paliesti – reikia per visas teisines procedūras pereiti“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Lietuvos bankas paruošė daugiau nei 20 pakeitimų, kurie turėtų ištaisyti situaciją – pasunkinti sukčiams gyvenimą, o bankams padidinti atsakomybę už nesugebėjimą saugoti jiems patikėtą turtą.

„Jeigu kažkokiu būdu su „Smart-ID“ būtų suvestas kodas ir būtų akivaizdu, kad tai nėra kliento valia atliktas veiksmas, tada tai būtų neautorizuota operacija“, – teigė G. Šimkus.

Pasitaiko atvejų, kad net perspėjus klientą, jog jis tuoj įklius į sukčių pinkles, šis neklauso. O bankas nurodinėti, ką žmogui daryti su savo pinigais, negali. Dabar bus kitaip.

„Ne tik bankas galės nepervesti – jo interesas tuos pinigus bus nepervesti, nes jeigu mato, kad tai konkretus sukčiavimo atvejis ir vis tiek padarė, deja, bet teks atlyginti nuostolius klientui“, – aiškino G. Šimkus.

„Tai nereiškia, kad dabar jau bus galima atsipalaiduoti“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Nuostoliai bus atlyginami tik tuo atveju, jei sukčiai apsimes konkrečiu banku, kuriuo žmogus naudojasi. Jei prisistatys kuo kitu, dengti žalos nereikės.

„Neabejoju, kad iniciatyvos ateis ir iš kitų sričių“, – teigė G. Šimkus.

Labiausiai pokyčiai pasijus, kai prireiks pasididinti atsiskaitymo limitą.

„Bus keturių valandų atšalimo laikotarpis, reiškia, kad pasididinai, bet įsigalios padidintas limitas tik po keturių valandų. Šitą žmogus pajaus, gali būti tam tikrų nepatogumų – jei apsiperka ir tuo pat metu nori pasididinti, bet negali“, – sakė E. Čipkutė.

Finansų ministras svarsto, ar tai netaps papildoma našta.

„Reikėtų įsivertinti, kad kiekviena tokia prevencija ir bandymas kažką kontroliuoti lėtina procesus ir didina biurokratinę naštą“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Be to, bankai bus priversti įsidiegti naujas technologijas, kurios papildomai kainuos. Ar visa tai nenuguls į paslaugų įkainius – neaišku.

Noriu pabrėžti, kad tai yra tik pradžia.

„Noriu pabrėžti, kad tai yra tik pradžia“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.

Premjerė užsimena ir apie baudžiamosios atsakomybės griežtinimą už sukčiavimą.

Tačiau nuo visko žmonių neapsaugosi.

„Žmogus viską padaro pats, nes yra įtikintas telefonu, kad nueitų ir suvestų pavedimą tam ir tam. Pats padaro, ir nėra tų įtartinumo požymių, o sistemos techniškai negali sugaudyti“, – teigė E. Čipkutė.

Be to, įstatymo pataisos anksčiausiai įsigaliotų lapkritį, didžioji dalis – kitąmet. O gyventojų sąskaitos pinigais pasipildys jau netrukus.

„Balandžio mėnuo yra tas laikas, kurio laukiame su neramumu“, – sakė E. Lukošienė.

Taigi pensijų fondų pinigams vienintelis saugiklis – budrumas.

„Visada yra klausimas, ar ne per vėlai, bet man atrodo, kad geriau spręsti klausimą, negu jo visai nespręsti“, – teigė I. Ruginienė.

Perspėjama apie dabartinę schemą – sukčiai siūlo nusipirkti aukso, o paskui atiduoti jį pasaugoti.