Ritamės greičiau už prognozes

Lietuvos ekonomika smunka neregėtu tempu. Šįmet ji turėtų susitraukti dešimtadaliu. Ir tai – optimistinis scenarijus.

Pataria ruoštis blogiausiam

Ekonomika smunka greičiau, negu spėja prognozuoti ekspertai. Maždaug tokiais žodžiais tradicinę makroekonomikos apžvalgą pradėjo banko SEB analitikas Gitanas Nausėda. Tai patvirtina naujausios SEB prognozės: per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų smukti 9 proc., nors dar praėjusių metų gale prognozuotas 5,5 proc. nuosmukis.

Pats G.Nausėda pripažįsta, kad ekspertai iki šiol padėtį nuolat vertino per daug optimistiškai. Anot jo, ir šiuo metu prognozuojamas BVP susitraukimas beveik dešimtadaliu yra per daug optimistinis, todėl reikėtų ruoštis ir galimam 15 proc. nuosmukiui.

"Deja, tokios realijos. Jas parodo pramonės rezultatai, kitų sektorių galimi pokyčiai, ypač statybos, nekilnojamojo turto srityse. Desperatiškai ieškome kokių nors šviesos spindulėlių, tačiau jeigu jie ir yra, tai kažkur toli, tarptautinėse rinkose. Peržiūrėję įvairius sektorius nematome galimybių išvengti kritimo", – sakė analitikas.

SEB analitikai spėja, kad BVP smukimas tęsis ir 2010 m., o geresnių naujienų Lietuva gali tikėtis tik 2011-aisiais, kai atsigaus eksporto rinkos.

Be darbo – kas septintas

Dėl sparčiu tempu smunkančios šalies ekonomikos eilės prie darbo biržų šiais ir kitais metais tik ilgės.

"Kai per savaitę registruojama 8 tūkst. bedarbių, sunku pasakyti, kur reikia ieškoti nedarbo lygio ribos", – kalbėjo G.Nausėda.

Jis įsitikinęs, kad dar šią vasarą nedarbo rodiklis perkops dviženklį skaičių ir metų gale sieks 11 proc., o kitais metais jis gali išaugti net iki 14 proc.

Dar viena bloga žinia dirbantiems – darbo užmokesčio mažėjimas. Remiantis SEB analitikų prognozėmis, šiemet jis turėtų smukti apie 13–15 proc., o kitąmet – 6–8 proc. Anot G.Nausėdos, smarkiai mažėjantis darbo užmokestis gali užsukti pavojingą spiralę, kai dėl to mažėja gyventojų perkamoji galia, kuri tiesiogiai veikia vartojimą, mokesčių surinkimą ir jau minėtą BVP.

TVF pagalba neišvengiama

Kalbėdamas apie Vyriausybės pastangas susidoroti su ekonomikos nuosmukiu, G.Nausėda pabrėžė, kad nepaisant antikrizinio plano trūkumų, sunku būtų tikėtis, kad pasaulyje atsirastų kita vyriausybė, kuri sugebėtų subalansuoti biudžetą tokiomis sąlygomis. Jo nuomone, jeigu ankstesnės kadencijos Vyriausybė ir toliau būtų dirbusi, kaip dirbo, šiuo metu Lietuva jau turėtų skelbti apie savo bankrotą.

"Nėra tokių stebukladarių pasaulyje, kurie galėtų subalansuoti biudžeto pajams ir išlaidas ekonomikai smunkant dešimtadaliu. Todėl būkime teisingi ir korektiški vertindami dabartinės Vyriausybės veiksmus. Nenoriu būti jų apologetas, tačiau didžioji ir pagrindinė biudžeto pajamų nesurinkimo priežastis yra katastrofiškas ekonomikos mažėjimas", – apie biudžeto surinkimo problemas kalbėjo G.Nausėda.

Be to, analitikas teigė nesuprantąs keisto Vyriausybės požiūrio į Tarptautinį valiutos fondą, su kuriuo ji nenori turėti reikalų. G.Nausėdos nuomone, galimybė gauti papildomą kredito liniją tik pagerintų Lietuvos galimybes skolintis ir privačioje rinkoje. Pasak jo, šiuo metu šalis yra patekusi į keistoką padėtį: nors jos skolinimosi reitingai geresni negu Latvijos ar Vengrijos, ji skolinasi gerokai brangiau už jas.

Galop anksčiau ar vėliau Vyriausybei vis tiek teks prašyti TVF pagalbos. "Nepavykus pasiekti esminio persilaužimo per du tris mėnesius, neišvengiamai reikės kreiptis į TVF. Tai darysime pavėluotai ir gerokai susigadinę reputaciją finansų rinkose, o ji ir taip nėra gera", – teigė G.Nausėda.

Ramino dėl devalvavimo

Makroekonomikos apžvalgoje G.Nausėda aptarė ir spekuliacijas dėl lito devalvavimo. Trumpai apžvelgęs lito devalvavimo pranašumus ir trūkumus, analitikas tikino, kad toks veiksmas atneštų daugiau žalos negu naudos.

Nors 15 ar 30 proc. devalvuotas litas euro atžvilgiu padidintų lietuviškų prekių patrauklumą kitose šalyse, tai neišvengiamai sukeltų daugybę namų ūkių ir įmonių, paėmusių paskolas eurais, bankrotų, padidintų strateginių žaliavų kainas.

Be to, jis taip pat teigė nepritariantis siūlymams vienašališkai Lietuvoje įsivesti eurą, kas būtų vertinama kaip "chuliganiškas" veiksmas ir ilgam sugadintų santykius su ES.


Sumažino reitingus

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" vakar sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi vietos ir užsienio valiuta reitingą nuo BBB+ iki BBB, o trumpalaikio skolinimosi reitingą – nuo A-2 iki A-3. Visų reitingų perspektyva neigiama.

Iš tarptautinių reitingų agentūrų "Standard & Poor's" šiemet pirmoji sumažino Lietuvos kredito reitingus. Lietuvos skolinimosi reitingų peržiūrą yra pradėjusi ir tarptautinė reitingų agentūra "Moody's". Anot jos, reitingai taip pat gali būti mažinami.

"Reitingų sumažinimas parodo mūsų susirūpinimą dėl Lietuvos mokesčių ir pinigų politikos priemonių tvarumo mažėjant paklausai vidaus ir užsienio rinkose", – teigė "Standard & Poor's" kredito analitikė Eileen Zhang.

Lietuvos politinį ir ekonominį pajėgumą prisitaikyti prie staigaus kapitalo srautų į šalį sumažėjimo tebevaržo didelė užsienio valiuta nominuota privati skola ir nelankstus valiutos kurso režimas, teigiama pranešime.

Siekdama išvengti dar didesnio spaudimo, Lietuva galėtų apsvarstyti galimybę kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ES ir kitas daugiašales ir dvišales skolinimo institucijas.

Tačiau, net ir gavęs papildomos finansinės paramos, Lietuvos ūkis 2009 m. smuks 9 proc., o kitąmet – 1,2 proc., prognozuoja agentūra.

Agentūros prognozėmis, 2009 ir 2010 m. Lietuvos biudžeto deficitas sieks 4–5 proc. BVP ir viršys Mastrichto sutartyje nustatytą 3 proc. ribą. Todėl mažai tikėtina, kad Lietuva įstotų į euro zoną iki 2012 m.

"Reitingai gali likti dabartinio lygio, jeigu privatus sektorius Lietuvoje gautų daugiau galimybių skolintis užsienyje, padidėtų konkurencingumas ir todėl pagerėtų ekonominės perspektyvos, o Vyriausybė įgyvendintų savo mokestinius tikslus. Tokiu atveju padaugėtų ir šansų artimiausioje perspektyvoje įstoti į euro zoną", – teigė E.Zhang.


Andrius Kubilius, ministras pirmininkas

Per pastaruosius metus visos prognozės, kurios atnaujinamos kas ketvirtį, ar tai būtų Tarptautinio valiutos fondo prognozės visam pasauliui, ar Europos centrinio banko prognozės ES, jos būna blogesnės nei anksčiau buvusios. Ir Finansų ministerijos atnaujinamos prognozės iš tikrųjų išsiskiria tuo pačiu dėsningumu, kad ekonomika Lietuvoje krinta gerokai sparčiau, nei buvo prognozuojama gruodį. (Pasak neoficialių šaltinių, Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies BVP šiemet smuks 10,4 proc., nors dar gruodį prognozė siekė 4,8 proc. – red. past.)

Iš tikrųjų, palyginti su pastarųjų šešerių septynerių metų Lietuvos ekonomikos augimo tempu, tai yra drastiškas kritimas žemyn. Baltijos valstybėse, įskaitant Lietuvą, mes išgyvename dvigubą krizę. Viena vertus, pasaulinė krizė – traukiasi eksporto rinkos. Kita vertus, matome, kaip šalyse kaimynėse devalvuojamos jų valiutos: ar tai būtų Lenkija, Rusija, Ukraina. Tai vėl lemia sudėtingas aplinkybes mūsų ūkio šakoms, kurios eksportuoja į šias rinkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių