„Mes jau pripratę prie šilto, šalto ir toks jausmas, kad restoranai gamina ne patiekalus, o eurus. Atrodo, kad gyvenam vis geryn ir geryn, o iš tikrųjų ta tiesa yra kitokia. Pradedant nuo to, kad pandemija baigėsi tik gegužės 1 d. To visi restoranai laukė. Dar nesibaigus pandemijai prasidėjo karas. Vasario 24 d. atsišaukė visos rezervacijos. Galėjau drąsiai mėnesiui uždaryti restorano duris ir pakalbinti „Išėjau atostogų“, nes kas eis karo metu džiaugtis, linksmintis ar vienokios, kitokios progos švęsti. Tas psichologinis nusiteikimas nelankyti restoranų, juk ne pirmo būtinumo, o eiti pirkti druską, actą ar sodą ir kaupti atsargas namuose. Tai tas mėnuo tikrai buvo išbrauktas iš restoranų gyvenimo“, – sakė restorano „Ertlio namas“ vadovas Tomas Rimydis.

Prasidėjęs karas Ukrainoje, sumažėjęs turistų skaičius Lietuvoje ir pabrangusios maisto produktų kainos sudavė smūgį viešojo maitinimo įstaigoms.

„Visi trys vienodai ir dar ketvirtas – Vyriausybė, nes tokios žinios, kad lengvata yra pabaigiama, nes mes jau atsigavom. Tikrai tai nėra tiesa, reikėtų diskusijų, atsisėsti prie apskrito stalo ir pasverti. Mes metus laiko neturėjom tų kompensacijų, o dabar apie pusę metų jas gavom, tai reikėtų atsisėsti ir pažiūrėti, kokį naudingumą turėjo Vyriausybės parama ir ar nebus, kad surinko net daugiau mokesčių negu tikėjosi vien iš mūsų sektoriaus“, – teigė T. Rimydis.

Per pandemiją skirtos subsidijos ir 9 proc. PVM lengvata padėjo restoranų verslui išgyventi, tačiau ant kojų atsistoti nepavyko. 

„Ši priemonė tikrai buvo teisinga, reikalinga, būtina ir tikrai šitam sektoriui padėjo išgyventi tą sunkųjį laikotarpį, bet nepadėjo sumažinti skolų ir atsistoti ant kojų. Nepasiekėm mes to prešpandeminio lygio, kurį turėjom. Pagalba dabartinėj situacijoj mums tikrai būtina. Vien tai, kad mes nesam jokiuose kompensacijos mechanizmuose energetiniam sektoriuje – viešbučiams, kitiems verslams kompensuos, amortizuos tuos kainų pokyčius, o mūsų sektorius nieko negaus. Energetiniai resursai man asmeniškai restorane pabrango dvigubai. Darbo užmokestis – nuo 15 iki 25 proc. iškilo. Produktai, infliacija... kasdien sąskaitos vis kyla ir kyla“, – skundėsi restorano vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jie tikėjosi atsigavimo, kaip ir daugelis, bet jo nėra, turistų nėra, tai kas jiems belieka – baigti pasirodymą šitoj scenoj.

Nemažai restoranų nesugebėjo atlaikyti pandemijos ir prasidėjusio karo, todėl jiems teko užsidaryti. Anot pašnekovo, sunku kažką planuoti, nes nežinia, kaip situacija klostysis ateinantį rudenį. Gali būti, kad vėl grįšime prie apribojimų, kurie iššauks nuostolius paslaugų sektoriui.

„Nereikia niekur eiti, čia šalia yra Pilies gatvė, praeikit pro ją ir pamatysit, kiek restoranų jau yra užsidarę, išsiparduoda. Jie tikėjosi atsigavimo, kaip ir daugelis, bet jo nėra, turistų nėra, tai kas jiems belieka – baigti pasirodymą šitoj scenoj. Ar bus daugiau (užsidarančių restoranų – red. past.) – tikrai taip, nes pasibaigus karantinui, visoms subsidijoms, atidėti mokesčiai niekur nedingo, juos reikia sumokėti, valstybei grąžinti atidėjimus ir iš kažkur tų pinigų gauti. Kai pajamų yra ribotas skaičius dar prisideda visi energetikos ištekliai. Mes kaip grūdas girnose – išgyvensim ar ne. Kas gali atsakyti, kas bus rudenį. COVID-19 niekur nedingo ir kas žino, kas bus spalį, lapkritį ar gruodį. Ar mes toliau neturėsim ribojimų – srautų valdymo, atstumų ir pan.–, kas neleidžia mums gauti pajamų“, – situaciją aiškino T. Rimydis.