Kaimyninėje Lenkijoje net mažuose miesteliuose jau renovuota tiek daugiabučių, kiek visoje Lietuvoje. Kaimynai namų modernizacijai naudoja įvairius finansavimo šaltinius – kaupia, skolinasi arba dalyvauja valstybinėje programoje.
Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esančiame Augustave per 15 metų renovuota beveik pusė daugiabučių ir tai daroma ne už paskolas iš banko – patys gyventojai kas mėnesį kaupia fiksuotą sumą.
Lenkijoje renovacija prasidėjo 1998-aisiais, kai valstybė nebesiėmė nustatyti šildymo kainų ir panaikino kompensacijas, o vaivadijoms leista pačioms spręsti, kaip renovuoti namus. Todėl lenkai daugiabučius modernizuoja įvairiai – skolinasi iš banko, dalyvauja valstybinėje programoje arba kaupia pinigus patys.
Taip prieš 15 metų pasielgė ir dalis Augustavo gyventojų. Čia 120 namų vienija kooperatyvas. Jo nariai dar tada nusprendė pradėti kaupti mūsų pinigais po 20–25 centus, dabar jau – po 80 centų už kvadratinį metrą. Renovaciją nuspręsta pradėti nuo seniausių namų. Kiekviename jų dabar vidutiniškai sutaupoma apie 30 proc. šilumos.
„Nusprendėme, kad neimsime iš banko paskolos, nes ją reikia grąžinti. O kai yra mūsų nuosavi pinigai, esame laisvi spręsti, kaip renovuojame. Iš pradžių pradėjome nuo galinių sienų. Norėjome lėšas paskirstyti vienodai, nes visi pastatai mokėjo. Dabar matome, kad po 15 metų bus baigta visų pastatų renovacija“, – kalbėjo Augustavo namų kooperatyvo pirmininkas Zdislawas Szorcas.
Šiuo metu kooperatyvas visiškai atnaujino 51 daugiabutį, kitiems apšiltintos galinės sienos, sutvarkyti stogai, pakeisti langai ar šildymo sistema. Gyventojai neprieštarauja, kad už jų pinigus renovuojamas kaimyninis namas, nes žino, kad ir jų namas bus renovuotas, tik vėliau.
„Po renovacijos jaučiu, kad, visų pirma, yra daug tyliau ir daug šilčiau. Ypač pabrėžčiau, kad yra gerokai tyliau, nei prieš renovaciją. Ir iš laiptinės nesigirdi triukšmo, ir iš lauko. Jaučiuosi lyg gyvenčiau naujame bute“, – sakė Augustavo gyventoja Marija Gedo.
Augustaviškė sako, kas mėnesį mokanti pastovią sumą. Už šildymą ir vadinamąsias kitas paslaugas kartu su kaupimu moka apie 285, skaičiuojant litais, už 61 kvadratinio metro butą. Metų pabaigoje, jei suvartoja mažiau šilumos, dalis pinigų grąžinama. Štai pernai jai grįžo apie 500-us.
Kitose vaivadijose renovacijai naudojami Europos Sąjungos pinigai, arba gyventojai nusprendžia dalyvauti valstybinėje programoje. Tada jiems keliama sąlyga sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos. Tačiau, pasak lenkų, toks modelis nėra itin populiarus, nes patiems renovuojant, nereikia vykdyti specialių reikalavimų.
Ir Lietuvoje renovacija, pasak specialistų, būtų prasidėjusi anksčiau, jei būtų kaupiama ir laikomasi visų teisės aktų.
„Visi teisės aktai sureguliuoti, tačiau kas yra privaloma, verčia žmones dar kartą balsuoti, atlikti privalomuosius darbus. Lenkijoje to nėra. Jei darbas privalomas, tai turi būti įgyvendinamas. Privalu. Bet mes išverčiame į tai, ar privalomas prievarta, ar ne. Mes turime padaryti taip, kad, pagal statybų reglamentą, jei darbai privalomi, jie turi būti atliekami be gyventojo sutikimo, nes kitaip namas sugrius“, – teigė Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Augustavo valdžia skaičiuoja, kad 1998-aisiais, prieš renovaciją, šildymo kaina, mūsų pinigais, buvo, apie 1,8 lito už kvadratinį metrą. Renovavus namus, nors ištekliai brango trečdaliu, mokama apie 2 litus už kvadratinį metrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...