Krizė verslą verčia sukčiauti ir trauktis į šešėlį. Tokias tendencijas patvirtina tiek šalies institucijų duomenys, tiek tarptautinis tyrimas. Vis dėlto nors gerokai išaugusį finansinių nusikaltimų skaičių ir galima paaiškinti sunkia ekonomine padėtimi, tai menkas pasiteisinimas.

Vieną pakeitė kita

Prieš kelis mėnesius tikrindama daugiau kaip 132 tūkst. litų vertės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimą transporto priemonių pardavimu ir krovininiu kelių transportu besiverčiančiai bendrovei, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad sudarant turto pardavimo sandorį buvo sukčiaujama.

Metų pradžioje ši bendrovė iš kitos įmonės įsigijo transporto priemonių ir kito ilgalaikio turto beveik už 500 tūkst. litų ir kreipėsi į VMI dėl 79 tūkst. litų PVM grąžinimo. Prekybos įmonė, pardavusi turtą, pardavimo PVM nesumokėjo, nes bankrutavo.

Turtą pirkusi bendrovė veiklą vykdo bankrutavusios įmonės veiklos vietoje, o jos direktorius, buhalterė ir dar 22 darbuotojai, tarp kurių ir bankrutavusios įmonės savininko sūnus, anksčiau dirbo dabar jau bankrutavusioje ir į valstybės biudžetą pardavimo PVM nesumokėjusioje įmonėje. Išsiaiškinta, kad turtą įsigijusios bendrovės direktorius žinojo, jog jį pardavusiai įmonei bus keliama bankroto byla. Tačiau vis tiek bandė gauti lėšų iš biudžeto.

Paplito fenikso sindromas

Tokie ir panašūs pažeidimai yra tapę kasdienybe. VMI pabrėžia, kad šįmet itin paplitęs vadinamasis fenikso sindromas, kai prie bankroto atsidūrusios bendrovės turtas permetamas į kitas įmones.

"VMI yra nustačiusi per 500 tokių permetimo atvejų, kurių bendra mokestinės nepriemokos suma siekia daugiau kaip 110 mln. litų. Tokiais atvejais bankrutuojančiai įmonei paliekami mokesčiai, skolos arba paliekama sena įmonė, o jos turtas parduodamas naujai, be to, per naują įmonę bandoma papildomai užsidirbti – susigrąžinti PVM", – apie finansinio sukčiavimo vingrybes kalbėjo VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė.

Dar nepasibaigus šiems metams, VMI buvo nustačiusi ir daugiau su apskaitos tvarkymu ar kasos operacijomis susijusių pažeidimų negu per praėjusius ar ankstesnius metus.

Pavyzdžiui, VMI prieš dvejus metus nustatytų aplaidaus arba apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejų buvo 1045, praėjusiais metais užfiksuoti 955 atvejai, o per šiuos metus – jau 1140 atvejų.

Taip pat išaugo ir inspekcijos protokolų, išrašytų už kasos operacijų pažeidimus ir grynųjų pinigų neįtraukimą į apskaitą, skaičius. 2007 m. už minėtus pažeidimus buvo išrašyti 1177 protokolai, 2008 m. – 1115 protokolų, o per 2009 m. – 1263 protokolai.

Pasak V.Jakienės, susidūrusios su finansiniais sunkumais, įmonės pirmiausia stengiasi išvengti avansinio mokesčio, pardavusios prekes vengia laiku deklaruoti PVM. Taip pat daugėja inspekcijos nustatytų atvejų, kai įmonės deklaruoja, kad produkciją tiekia į ES valstybes (daugiausia – į Latviją) arba eksportuoja į lengvatinių mokesčių šalis, o iš tikrųjų prekes parduoda Lietuvoje.

Darbo dvigubai daugiau

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) informacijos atstovė Rūta Andriuškaitė patvirtino, kad nusikalstamų veikų ekonomikai ir finansų sistemai Lietuvoje daugėja, tai rodo ir daugiau kaip dvigubai išaugęs tarnybos gautų užduočių atlikti finansinės veiklos tyrimą skaičius. O pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius per šių metų dešimt mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra padidėjęs ketvirtadaliu (25,33 proc.).

Šįmet itin padaugėjo sukčiavimo atvejų siekiant apgaule įgyti svetimo turto, pavyzdžiui, PVM lėšų, ar bandymų išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės, pelno, akcizo mokesčių mokėjimo.

"Per ekonominį nuosmukį nemažėja nusikalstamų veikų, susijusių su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kai įmonės, siekdamos išvengti mokėtinų mokesčių ir mažindamos išlaidas, t. y. neįtraukdamos į apskaitą ir nedeklaruodamos pajamų, darbuotojams dalį atlyginimų moka neoficialiai vokeliuose. Neišvengiamai gausėja ir įmonių bankrotų, tarp jų tyčinių, nusikalstamų", – apie finansinio nusikalstamumo tendencijas kalbėjo R.Andriuškaitė.

FNTT pateikiamais duomenimis, dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo šįmet pradėta 20,7 proc., dėl sukčiavimo – 26,3 proc., dėl turto pasisavinimo – 42,5 proc., o dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo – 50 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų negu praėjusiais metais.

Siūlo susitarti

Užuot bandžius nuslėpti mokesčius, VMI siūlo kartu ieškoti mokesčių mokėtojams priimtinų sprendimų – atidėti mokesčių mokėjimą ar sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.

"Siekdamas padėti likvidumo problemų turintiems mokesčių mokėtojams ir atsižvelgdamas į susidariusią ekonominę padėtį, mokesčių administratorius aktyviai taiko mokestinių kreditų praktiką, kai mokesčių mokėtojui paprašius jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas dalimis, taip išvengiama beviltiškos mokesčių mokėtojo finansinės situacijos", – dėstė V.Jakienė.

Naujausiais VMI duomenimis, per 3,5 tūkst. mokesčių mokėtojų jau suteikta daugiau nei 300 mln. litų vertės mokesčio kreditų.

Pasaulinės tendencijos

Ekonomikos krizė verčia darbuotojus griebtis neteisėtų priemonių. Tokias tendencijas atskleidė finansinių paslaugų bendrovės "PricewaterhouseCoopers" įvairiose pasaulio šalyse apklausa dėl finansinių apgavysčių.

62 proc. iš 3 tūkst. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad bendrovės finansinė būklė per pastaruosius metus prastėjo, o 40 proc. teigė, kad dėl to išaugo finansinių nusikaltimų rizika jų bendrovėje. Beveik penktadalis (18 proc.) apklaustųjų nurodė, kad įvykdyti finansines apgavystes tapo paprasčiau. Trečdalis apklausos dalyvių teigė, kad per pastaruosius metus jie tapo bent vieno tokio nusikaltimo liudininkais.

Finansinio sukčiavimo atvejai dažnesni besivystančių rinkų šalyse, finansinių paslaugų ir telekomunikacijų sektoriuose, didelėse ir valstybės valdomose bendrovėse. Beveik pusė (46 proc.) visų finansinių nusikaltimų užfiksuojama bendrovėse, turinčiose per 1 tūkst. darbuotojų.

Trys labiausiai paplitę finansinio sukčiavimo atvejai buvo turto grobstymas, nusikalstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir papirkinėjimas bei korupcija. Labiausiai išaugo su buhalterine apskaita susijusių nusikaltimų skaičius, kuris per praėjusius metus padidėjo 11 procentinių punktų ir sudarė 38 proc. visų nusikaltimų.

Griebtis neteisėtų veiksmų įmonių darbuotojus labiausiai vertė sunkiau pasiekiami finansiniai tikslai (47 proc.) ir baimė prarasti darbą (37 proc.). Ketvirtadalis (27 proc.) respondentų nurodė, kad sukčiavimo jie griebėsi norėdami gauti didesnį priedą už rezultatus, 25 proc. – kad padėtų savo vadovams.

Įmonių, kuriose užfiksuota finansinių apgavysčių, dalis (proc.)

Šaltinis: „PricewaterhouseCoopers“, Pasaulinis ekonominio nusikalstamumotyrimas, 2009 m. lapkritis