- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunėjantį ir gausėjantį policijos automobilių parką jau pastebėjo ne vienas. Tačiau ugniagesiai susiduria su kitokia kasdienybe – į gaisrus vis dar skuba pusę amžiaus skaičiuojančiais automobiliais, kurie dažnai iki gaisravietės atvykti ne tik vėluoja, bet net likus keliems kilometrams jų išvis nepasiekia. Taip nutiko ir Jurbarko rajone. Siaubą patyrę vietiniai gyventojai pasakoja, kad gaisrą teko gesinti savo jėgomis, o ugniagesiams pagalbos prireikė patiems, praneša LNK.
Savaitgalį Jurbarko rajone vyko gaisras. Socialiniame tinkle „Facebook“ jurbarkietis Aurimas pasidalijo, kaip staiga užsidegus garažams pagalbos laiku sulaukti nepavyko – ugniagesių automobilis užgeso vis tik įsukęs į kiemą ir užblokavo kelią keliems automobiliams.
„Iš po variklio pradėjo verstis dūmai. Mes sakėm: jūs jau nebegesinkit gaisro, eikit gesinti savo mašiną. Ačiū Dievui, kad ji dar neužsidegė kieme“, – pasakojo įvykio liudininkas Tomas.
Po pusvalandžio atvykusios kitos dvi ugniagesių komandos pagelbėti jau nebegalėjo – pastatus jau buvo prarijusios liepsnos.
„Viskas šiai dienai atitenka policijos pareigūnams. Jų naujos mašinos, nauja įranga. Skirti labai dideli pinigai tik policijai. O mūsų ugniagesiai nukenčia nuo valstybės neskiriamų pinigų“, – teigė Tomas.
Kad savivaldybių ugniagesiai lyg našlaičiai iš pasakos, ne vienus metus žinoma ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkui Sauliui Džiautui. Jis atskleidžia, kad rajono ugniagesiai važinėja automobiliais, kurių vieta muziejuje, o nauja darbinė uniforma dažniausiai ne būtinybė, o privilegija.
„Savivaldybių ugniagesiai ne visi net darbinių rūbų turi. Mes dar merdim 1995 metų lygyje, kada atsirado gelbėjimo įranga, tai iki šiol ta įranga ir yra. Ir kvėpavimo aparatai iki šiol tie patys yra. Mes niekuo netobulėjam“, – skundėsi S. Džiautas.
Iš po variklio pradėjo verstis dūmai. Mes sakėm: jūs jau nebegesinkit gaisro, eikit gesinti savo mašiną.
Profsąjungos vadovas piktinosi, kad ir centrinė valdžia, ir vietos valdžios ugniagesius palikusios paraštėse: „Mes visada buvom trečias brolis, ne antras iš šeimos vidaus reikalų sistemoje – po pasienio ir policijos. Taip yra ir dabar. Nežinau, kodėl toks požiūris, nors visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais“.
Kad savivaldybių ugniagesiai aprūpinami prasčiau, neneigia ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
„Bent jau mūsų subjektyviu vertinimu, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo taryba ženkliai geriau aprūpinta. Atsižvelgiant į mūsų darbų spektrą, tas aprūpinimas tikrai yra ženkliai geresnis lyginant su savivaldybe“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
„Yra savivaldybių, kurios susitvarkiusios, investavusios, pripirkusios lizingu naujų automobilių, bet mažesnės savivaldybės negali sau leisti tokių investicijų ir mes savivaldoj važinėjam dar vaz gaz kamaz. Tokiomis transporto priemonėmis, tokiomis gaisrinėmis mašinom greit nenulėksi ir gali pakely ir sustoti. Atsakomybė už nepakankamą finansavimą kliūna ir valstybei, ir savivaldai“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Vos prieš metus PAGD vykdė didžiausią visų laikų pirkimą Lietuvoje. Jo metu turėjo būti įsigyta daugiau nei 60 naujų ugniagesių automobilių, o jie – perduoti į regionus. Visgi procesas sustojo, o savivaldybių automobiliai taip ir nepasiekė.
„Tokio masto pirkimo PAGD istorijoje nėra buvę. Pirma pirkimų iteracija buvo nutraukta, skelbiama iš naujo. Žiūrėsim, kokia bus situacija toliau“, – sakė M. Kanapickas.
Seniausios autocisternos yra eksploatuojamos Jurbarko rajono savivaldybėje, kur ir įvyko incidentas. Jos pagamintos prieš beveik 60 metų. Geriausiai ugniagesiai aprūpinti Vilniaus rajone, prasčiausiai – Druskininkų ir Rietavo savivaldybėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį6
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...