- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų kritikos sulaukęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad kelių rinkliavos (e-tolling) sistemai įteisinti būtini įstatymai stringa Seime.
Trūkstant lėšų kelių priežiūrai ir plėtrai, Susisiekimo ministerija siūlo apmokestinti sunkiasvores transporto priemones, įdiegiant kelių rinkliavos sistemą. Ji leistų kasmet papildomai surinkti apie 60 mln. eurų.
„Deja, klausimas yra sunkiai užstrigęs Seime. Nuo 2017 metų pabaigos šis klausimas užstrigęs, nors į visus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausimus, mūsų nuomone, buvo atsakyta. Jau praėjo pusmetis nuo to, kai paskutiniai dokumentai pateikti. Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų – sumos, už kurią būtų galima kasmet papildomai išasfaltuoti apie 200 km žvyrkelių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė R. Masiulis, pristatydamas Kelių direkcijos ir ministerijos parengtą ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros programą.
Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų.
Naują sistemą įteisinančių įstatymų pataisų paketas Seime įregistruotas dar 2017-ųjų spalį, išvadas dėl jo jau yra pateikę Seimo Teisės ir Europos teisės departamentai, Ekonomikos, Aplinkos apsaugos komitetai ir Vyriausybė. Paskutinis jų svarstymas Biudžeto ir finansų komitete vyko 2018-ųjų lapkričio mėnesį.
„Kelių rinkliava, palyginti su vinjetėmis, būtų neabejotinai teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, be to, padėtų valstybei generuoti nemažai papildomų lėšų, svarbiems šalies keliams finansuoti“, – sakė susisiekimo ministras.
Naujas mokestis priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcingas naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų.
Dar viena priemonė surinkti trūkstamas lėšas, anot R. Masiulio, būtų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo didinimas.
Skaičiuojama, kad nekeičiant finansavimo, per 16 metų keliams pritrūks maždaug 2 mlrd. eurų, arba apie 125 mln. eurų per metus.
„Ne visiems projektams užtenka lėšų. Pagal paskaičiavimus iki 2035 metų reikės 11 mlrd. eurų, ir trūkumas yra apie 2 mlrd. eurų“, – kalbėjo R. Masiulis.
Strategijoje numatyta, kad iki 2035 metų neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, planuojama rekonstruoti 400 kilometrų nesaugių krašto kelių, baigti visos „Via Baltica“ atnaujinimą, beveik perpus sumažinti žvyrkelių.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis R. Masiulį kovą kritikavo už, jo teigimu, „tragišką“ žvyrkelių finansavimą. Be to, „valstiečių“ kritikos R. Masiulis susilaukė ir dėl Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus17
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...