Visi energetikos projektai vykdomi laiku, o galimoms krizinėms situacijoms energetikos sektoriuje Lietuva yra pasiruošusi, teigia prieš pusantros savaitės energetikos ministro pareigas pradėjęs eiti Rokas Masiulis.

Buvęs "Klaipėdos naftos" vadovas sako, kad nesistengs savaip permaišyti kadrų energetikos įmonėse, bet orientuosis į veiklos tęstinumo ir energetikos projektų vystymo sėkmės užtikrinimą.

– Kurie energetikos projektai, jūsų vertinimu, dabar reikalauja daugiau dėmesio? Galbūt kažkuriems yra iškilę naujų, politinių ar geopolitinių grėsmių, rizikos strigti?

– Šiuo metu visų projektų energetikos sektoriuje įgyvendinimas vyksta sklandžiai ir pagal numatytus darbų grafikus. Dar šių metų pabaigoje pradės veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuris EK pristatytoje Europos energetinio saugumo strategijoje pirmuoju numeriu yra įtrauktas į pagrindinių ES tiekimo saugumą užtikrinančių infrastruktūros projektų sąrašą. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija taip pat tiesiamos sėkmingai, numatoma jungčių eksploatacijos pradžia – 2015 m. pabaiga.

Dujų jungčių projektų finansavimas kol kas derinamas su kaimyninėmis šalimis: džiugu, kad dar birželį Lietuvos ir Latvijos reguliuotojai susitarė dėl tarpvalstybinių sąnaudų pasidalijimo magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai 2-osios gijos statybų projektui – EK pateikta paraiška siekiant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo lėšomis užsitikrinti paramą 43 proc. nuo visų tiesioginių projektų išlaidų. Galutinis sprendimas dėl dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto finansavimo kol kas nepriimtas.

Kalbant apie energetikos įmonių veiklą, matau, kad jos dirba nuosekliai, siekdamos užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti laiku. Dar detalesni vertinimai iš mano pusės bus, kai susipažinsiu su situacija "iš vidaus" – apsilankysiu įmonėse, vietoje susipažinsiu, kaip įgyvendinami projektai, aptarsiu su įmonių vadovybe jų ateities perspektyvas ir planuojamus pokyčius. Mano įsitikinimu, svarbiausia yra užtikrinti veiklos tęstinumą. Tradicija, kad kiekvienas ministras pakeičia visų įmonių vadovus, neturi tapti taisykle, nes mus stebi ir mūsų europiniai partneriai bei EK, kurie tikisi ir reikalauja stabilumo, tęstinumo ir patikimumo.

– Kokių naujų planų turite kaip energetikos specialistas ir naujasis ministras? Galbūt įgyvendinsite kokias nors idėjas, kurių jau ir anksčiau, dar nė nežinodamas, kad tapsite energetikos ministru, turėjote, pagalvodamas, jog tai būtų naudinga Lietuvai?

– Mano svarbiausias tikslas einant bet kurias pareigas visuomet buvo dirbti sąžiningai, efektyviai ir kryptingai. Mane supanti kompetentinga komanda visada buvo vienas svarbiausių komponentų, leidžiančių pasiekti geriausių rezultatų.

Esu įpratęs kelis kartus pamatuoti prieš kerpant, tačiau dirbant "Klaipėdos naftoje" ir įgyvendinant didelės apimties ir svarbos SGD terminalo projektą daug laiko svarstymams neturėdavome, todėl reikalingus sprendimus reikėjo priimti maksimaliai greitai, įvertinus visas galimas rizikas.

Perėmęs Energetikos ministerijos vairą tikiuosi užtikrinti sklandų strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Labai svarbu užtikrinti veiklos tęstinumą, kurio iš mūsų tikisi ir įmonės, ir užsienio partneriai.

EK prieš porą mėnesių pirmą kartą parengė ir paskelbė savo energetinio saugumo strategiją, kurioje gausu "lietuviškų" projektų, vadinasi, einame teisinga kryptimi.

Žinoma, daug darbų dar nepadaryta sprendžiant šilumos ūkio problemas, taip pat dar šiais metais svarbu apsispręsti, kokios atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir kokiomis priemonėmis sieksime toliau, susitelkiant į ekonomiškai efektyviausias priemones. Manau, kad priemonės turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į Vyriausybės poziciją mažinti VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) sąnaudas, kartu mažinant naštą vartotojams.

– Kaip vertinate Lietuvos santykius su Lenkija, Baltijos regiono šalimis? Ar Lietuvos santykiai su jomis pakankamai tvirti, kad būtume ramūs dėl bendrų projektų? Ką naujo šioje srityje jūs, kaip ministras, planuojate?

– Be abejonės, Lietuvai itin aktualus regioninis bendradarbiavimas, pirmiausia – su artimiausiomis kaimynėmis. Kartu su Latvija ir Estija energetiškai sudarome vieną regioną, kuriame papildome vienos kitą. Netrukus Lietuva turės SGD terminalą, kuris galės būti panaudojamas ir aprūpinant dujomis Latvijos, Estijos vartotojus. Latvija turi vienintelę regione Inčiukalnio požeminę dujų saugyklą, kuri mums labai svarbi užtikrinant patikimą dujų tiekimą ir geriausia išnaudoti SGD terminalo galimybes. Su Latvija ir Estija taip pat bendrai siekiame sinchroninio elektros tinklų prijungimo prie Europos kontinentinių tinklų, vyksta derybos dėl dalyvavimo regioniniame Visagino AE projekte.

Lenkija atlieka svarbų strateginį vaidmenį įgyvendinant svarbiausius Lietuvos energetikos projektus: Lietuvos–Lenkijos elektros energijos jungtį "LitPol Link", Baltijos šalių prisijungimą sinchroniniam darbui prie kontinentinių Europos tinklų, Baltijos šalis ir ES dujų tinklus sujungsiančią Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį ir kitus. Lenkijos bendrovė "PKN Orlen " valdo didžiausią ir vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Spalio pradžioje taip pat vyks neformali Energetikos Taryba, kur turėsiu galimybę susipažinti su savo ES kolegomis, EK atstovais. Manau, kad artimiausiu metu susidėlios ir konkrečių vizitų ir susitikimų su kaimyninių, ES, kitų valstybių atstovais darbotvarkė. Be abejo, sieksiu palaikyti jau užmegztus ryšius ir ieškosiu būdų glaudžiau bei aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje.

– Ar Lietuvai reikia nerimauti dėl galimo dujų tiekimo iš Rusijos ribojimo, tarkime, atėjus šių metų šildymo sezonui? Ar Lietuva pasiruošusi tokiam scenarijui ir kas būtų daroma?

– Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako ir gamtinių dujų rinkos dalyviai, ir valstybės institucijos. Yra numatyta labai daug priemonių, užtikrinančių gamtinių dujų tiekimo saugumą. Gamtinių dujų įmonės yra pasirengusios veikti galimo dujų tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti.

Vyriausybė yra nustačiusi konkrečias saugumo užtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Visų pirma, pažeidžiamiausiai vartotojų grandžiai – buitiniams vartotojams – dujų tiekimo saugumas yra užtikrinamas aukščiausiu lygiu. Jiems sukauptos ir nuolatos palaikomos dujų atsargos 30-iai dienų. Už tai yra atsakingos dujų tiekimo įmonės. Šiuo metu bendras sukauptas dujų kiekis siekia apie 33 mln. kub. m, ir praktiškai visas jis yra saugomas Inčiukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje.

Gamtinių dujų tiekimo sutrikimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos ir elektros tiekimo nutraukimui, nes dujas naudojantys energijos gamintojai privalo turėti energijos išteklių rezervo atsargas dešimčiai dienų. Tai sudaro galimybes apriboti šių vartotojų poreikį tiekimo sutrikimo atveju užtikrinant dujų tiekimą apsaugotiems vartotojams. Per šį laikotarpį šie vartotojai gali užsitikrinti alternatyvaus kuro tiekimą.

– Buvote aktyviai veikiantis didelės bendrovės vadovas. Ar valdiškas darbas ministerijoje jums neatrodo būsiantis nuobodus? Kaip manote, būsite labiau politikas, biurokratas ar strategas?

– Kiekvienas pareigas priimu kaip iššūkį, nors jų specifika gal kiek ir skiriasi. Ministro postas, be abejonės, yra politinis, todėl šio vaidmens nepavyks išvengti. Biurokratinės procedūros – sudedamoji valstybės valdymo dalis, tačiau jas gerai išmanant išsikelti ir kryptingai įgyvendinami tikslai nuo to tampa tik svaresni. Pats visuomet žiūriu ir darbus atitinkamai planuoju į ateitį, todėl visuomet stengiuosi priimant svarbius sprendimus strategiškai apgalvoti keletą žingsnių į priekį, siekiant prognozuoti ir galimas pasekmes.

– Ar jus kuo nors įpareigoja tai, kad buvote deleguotas Darbo partijos? Kaip vertinate partijos politinę programą? Kiek, jūsų nuomone, pavyks dirbti savarankiškai, išvengiant politinių – nebūtinai Darbo partijos – įtakų?

– Su Darbo partijos vadovybe aptarėme mano požiūrį aktualiausiais energetikos klausimais, mano darbo principus. Daug kur pozicijos sutapo dėl skaidraus energetikos sektoriaus valdymo, ir dėl to, kad prioritetu laikome stiprų nepriklausomą energetinį ūkį.

Yra Vyriausybės programa, o joje kiekvienam sektoriui, taip pat ir Energetikos ministerijos kuruojamais klausimais, yra įvardyti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. Darbo partija yra koalicijos narė, dirba bendroje Vyriausybės komandoje, su bendra dauguma ir vykdo Vyriausybės programą. Dalis klausimų ir projektų yra visos Vyriausybės atsakomybės klausimai ir priimant sprendimus reikia Vyriausybės pritarimo. Manau, kad svarbiausia – viešai pateikti aktualiausių klausimų visapusišką analizę, detalų išaiškinimą, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.

– Kokių permainų planuojate savo, kaip ministro, komandoje? Ar liks dirbti iki šiol pareigas ėję viceministrai?

– Šiuo metu mano politinio pasitikėjimo komanda dar nėra iki galo suformuota. Kad į viceministro postus partijos deleguoja savo viceministrus, Lietuvoje jau yra tapę tam tikra politine tradicija. Yra koalicijos susitarimas, kad partijos deleguoja savo kandidatus, kuriuos ministrai derina su premjeru, ir tada, po atitinkamų institucijų patikros, ministras pasirašo arba ne naujojo viceministro paskyrimą.

Aš, kaip ministras, kandidatams keliu labai paprastus reikalavimus – kompetencija, savo srities išmanymas, žinios energetikos, ekonomikos, įmonių valdymo srityse, skaidrumas ir pasirengimas dirbti. Kol kas apie konkrečias personalijas nenoriu kalbėti.