R. Lazutka: sakyti, kad socialinė parama sumažina skurdą – nelabai į temą

„Skurdo riba vienam asmeniui auga, nes auga kainos, tačiau valstybės remiamos pajamos į viršų nekyla, tik dabar truputį (pakilo, – ELTA). Socialinei apsaugai skaičiai irgi nelabai augo, todėl kalbėti apie tai, kad socialinė parama sumažina skurdą, nėra į temą“, – trečiadienį sakė R. Lazutka ir pridūrė, kad Lietuvoje skurstančiųjų yra 22 proc., o paramą gaunančiųjų – 2 proc.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje socialinei paramai išleidžiama nedaug, o kitose, skurdesnėse šalyse, išleidžiama kelis kartus daugiau.

„Mokesčių kryptyje pasakyta, kad išteklių nepadaugės, kai kuriais atvejais netgi sumažės santykinai nuo BVP, todėl galimybės finansuoti socialines programas bus menkesnės“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikšmingų pokyčių, sprendžiant skurdo problemą, po valstybės planuojamos mokesčių reformos nebus.

R. Lazutkos teigimu, valstybės požiūris į skurdą turėtų būti rimtesnis.

„Galima sakyti, kad mes tiems žmonėms, kurie skursta, duodame daugiau maisto ir kitų būtinų dalykų nusipirkti, o visa kita susiranda kur nors „šešėlyje“, todėl neturime prašančiųjų išmaldos aplink Seimą ar iš bado mirštančių, bet valstybės požiūris turėtų būti rimtesnis“, – sakė profesorius.

Anot jo, grubiai skaičiuojant, reikėtų apie 600 mln. eurų, kad būtų galima pakelti žmonių pajamas iš skurdo.

R. Lazutka taip pat pažymėjo, kad progresiniai mokesčiai „yra daromi iš apačios iki tam tikros ribos, o virš ribos jie yra nedaromi, todėl progresyvumo nėra“. Jo teigimu, vis dar nėra kalbama apie individualią veiklą.

„Joje dirba labai „margi“ žmonės – ir labai turtingi, ir labai neturtingi, juos reikia diferencijuoti, o sakyti, kad tik jie kuria darbo vietas, o dirbantieji samdomą darbą – ne (nėra teisinga, – ELTA)“, – kalbėjo ekonomistas.

„Aš sukuriu darbo vietą universitete, nes sukūriau studijų programą. Žmogus, kuris dirba marketingo specialistu įmonėje, išplečia rinką, o kad ji būtų užpildyta, darbdavys turi pasamdyti daugiau darbuotojų, galiausiai žmogus, kuris dirba samdomą darbą, eina pirkti prekių ir sukuria darbo vietas (gamintojams, – ELTA)“, – sakė R. Lazutka.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, profesiriaus Boguslavo Gruževskio manymu, socialinės paramos pinigai neturi būti vertinami tik kaip išmoka.

„Socialinės paramos pinigai turi tarnauti žmogaus įgalinimui ir ataskaitoje pirmiausia reikia rašyti ne kiek pinigų išleidome bei kiek sumažėjo ar padidėjo paramos gavėjų, o kiek žmonių grįžo į užimtumą, kiek žmonių susitvarkė su savo negalia kažkokia, kiek žmonių nustojo piktnaudžiauti alkoholiu ar t.t.", – LRT TELEVIZIJAI sako B. Gruževskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pastebi, kad Lietuvoje pakankamai didelė dirbančių žmonių dalis patiria skurdą – būtent į tai derėtų atkreipti dėmesį.

„Būtent žmonių, kurie gauna mažiausias pajamas, kad jų apmokestinimas būtų mažesnis ir jie turėtų daugiau pinigų, lėšų savo reikmėms“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto jis.

Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalį gyventojų, tačiau vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.

Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 eurus, o tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 metais siekė 245 eurus.

Labiausiai šalyje skursta vyresnio amžiaus, neįgalūs ir vieniši žmonės, auginantys vaikus.

Daugiau apie tai – laidos įraše.