R. Budbergytė: apsispręsti dėl valstybinio banko modelio reikia ilgai nedelsiant

„Apsispręsti dėl valstybinio banko modelio reikia ilgai nedelsiant, tačiau labai atsakingai, kad kiekvienos veiklos kreditavimas būtų tvarus. Turime pasiremti geriausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis, įvesdami skaidrų ir efektyvų valdymą, be abejo, be mažiausios galimybės politikams dalyvauti valdyboje ar stebėtojų taryboje, taip pat užtikrinti banko veiklos rezultatų vertinimą“, – sako R. Budbergytė.

Pasak jos, apsisprendus dėl valstybinio banko steigimo, kitas etapas – pasirinkti valstybės finansų ir kredito įstaigos modelį. Pasak R. Budbergytės, Lietuvai dabar reikia pasirinkti tinkamiausią iš kitose ES valstybėse jau veikiančių variantų.

„Dabar Lietuvoje didžiausias poreikis – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo. Apmaudu, kad Lietuva iki šiol nėra sugebėjusi konsoliduoti bent mūsų turimų nacionalinių plėtros įstaigų – „Invegos“, VIPos ir Žemės ūkio garantijų fondo, beje, skirtingai nei kaimynė Latvija, kuri 2015 m. įsteigė uždarą akcinę bendrovę „Altum“, siūlančią valstybės pagalbą paskolų, kreditų garantijų, investicijų į rizikos kapitalo fondų sferoje. Pandemijos metu labai išryškėjo lietuviškų nacionalinės plėtros įstaigų silpnumas, todėl akivaizdu, kad šiandien jau nebediskutuotina, kad mažų mažiausiai būtina jas sujungti, prie jų prijungiant ir naujai steigiamą pagalbos verslui fondą“, – sako R. Budbergytė.

Pasak R. Budbergytės, diskusijai apie valstybinio banko veiklos modelio pasirinkimą laukas platus. Toks bankas, jos nuomone, galėtų pritraukti investuotojus į atskiras savo veiklos sritis, pavyzdžiui, leisdamas „žaliuosius bondus“ – vertybinius popierius, įtraukiančius investuotojus į įvairias programas, susijusias su klimato kaita. Seimo narės manymu, mažmenine bankininkyste valstybinis bankas neturėtų užsiimti. Tokių funkcijų, anot jos, galėtų imtis Lietuvos paštas, galintis dirbti kaip jau veikiančių bankų tarpininkas, teikiantis žmonėms paslaugas, kurias siūlo įvairūs rinkos dalyviai, turintys tam teisę ir leidimus. Tai, pasak R. Budbergytės, galėtų būti ir indėlių priėmimas, pinigų išgryninimas, kreditavimo paslaugos iš skirtingų bankų.

Kaip primena R. Budbergytė, socialdemokratai jau 2019 metais viešai pareiškė, kad Lietuvai reikia turėti valstybinį plėtros banką, kurio pagrindinės veiklos sritys būtų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, verslo paskolos įmonėms, kurių įkeisto turto vertės ar nuosavo kapitalo nepakanka gauti komercinio banko paskolai, garantijos įmonėms, kurios neturi ilgos veiklos istorijos.

Socialdemokratai kalba ir apie paskolas per valstybinės būsto politikos įgyvendinimą, taip pat diskutuotina ir valstybės studijų paskolų politika. Taigi šis bankas, socialdemokratų nuomone, galėtų finansuoti pirmojo būsto programą, o bendradarbiaudamas su savivalda – municipalinio ir socialinio būsto projektus.

„Bankas galėtų būti įrankiu vykdyti kvartalines renovacijas, kurios mažintų klimato kaitą išmetančių dujų kiekius ir sutaupant mūsų žmonėms šilumos sąskaitas. Taip pat – atsinaujinančios energijos projektų finansavimas, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir energetinio tvarumo“, – sako R. Budbergytė.

Tokį socialdemokratų pristatomą Valstybinio plėtros banko modelį Rasa Budbergytė siūlo ir prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje, kurioje dalyvauja Tarptautinio valiutos fondo, Vokietijos valstybinio plėtros banko, Lietuvos Seimo, Vyriausybės, verslo atstovai, ekonomistai.