Kiti metai gali atnešti dvigubai didesnes, nei pastaruoju metu, naftos kainas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Neramumų viso pasaulio ekonomikai kels besivystančios valstybės, nors globalia finansine krize jos smarkiai negraso. Lietuvai ekonomistas prognozuoja beveik dvigubai didesnį, nei šiemet, ekonomikos augimą, didesnius atlyginimus, tiesa, – ir didesnes kainas.

Ne vienas analitikas kalbėjo apie galimą naują pasaulinę finansų krizę, kuri galėtų ištikti 2016-aisiais. Anot N. Mačiulio, dar vienos krizės šaltinis galėtų būti besivystančios ekonomikos.

„Daugybė tų šalių gyveno gerai, kol palūkanos buvo žemos, žaliavos brangios. Pasikeitus šioms aplinkybėms, šalių padėtis tapo nepavydėtina, ypač privataus sektoriaus, kuris aktyviai skolinosi JAV doleriais.

Brangstant doleriui, JAV didėjant palūkanoms, matysime ten [besivystančiose šalyse] didelę nemokumo bangą. Klausimas – ar ta situacija bus suvaldyta, ar tai bus besivystančių ekonomikų nuosmukis, išplisiantis į viso pasaulio ekonomiką. Labiausiai tikėtina, kad tai bus lokalizuotos problemos, nors lėtėjantis viso pasaulio ekonomikos augimas vis dėlto yra tikėtinas“, – kalba N. Mačiulis.

Naftos kainos kils

Esant dabartinėms naftos kainoms, beveik trečdalis visame pasaulyje išgaunamos naftos yra išgaunama nuostolingai. Pasak pašnekovo, tokia situacija ilgai tęstis negali, todėl vartotojų džiaugsmą dėl labai atpigusios naftos ir kuro kitąmet keis nerimas, kai naftos kaina nuo dabartinių 38 JAV dolerių už barelį pakils iki 50.

„Kalbama, kad „Islamo valstybė“ (IS) gali nusitaikyti į svarbius naftos gavybos ir transportavimo mazgus Vidurio Rytuose, nes pati IS gyvena iš naftos pardavimo. Tai naftos kainas galėtų pakelti labai greitai.

Naftos kainos padvigubėjimas nėra iš fantastikos srities: praeityje matėme, kad naftos tiekimo sutrikimai Vidurio Rytuose staigiai pakeldavo jos kainą. Tokio scenarijaus negalime atmesti 2016-aisiais, jo tikimybė yra padidėjusi, matant, kokie kariniai veiksmai vyksta regione“, – sako ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, dabartinė naftos kaina yra visiška katastrofa Rusijai: esant tokiai kainai, su turimais užsienio valiutų rezervais ji dar galėtų temti metus, bet ekonominė ir socialinė įtampa šalyje dar labiau didės.

„Šiuo metu Rusija jau patiria didesnę ekonomikos krizę nei 2009-aisiais ir situacija dar labiau blogės. Didelę šalies agoniją matysime 2016-ųjų pirmą pusmetį.

Šiomis aplinkybėmis gerai tai, kad Lietuva beveik visiškai „atjunko“ nuo Rusijos. Šiemet lietuviškų prekių eksportas į Rusiją tesudarė 2 proc. Tiesa, dar daug reeksporto keliauja per Lietuvą, todėl transporto, logistikos sektorius išlieka pažeidžiamas“, – komentuoja N. Mačiulis.

Akys kryps į Kiniją

Iš dėmesio centro 2016-aisiais nedings Kinija: lėtėjanti jos ekonomika bei su vis didesnėmis finansinėmis problemomis susiduriančios Kinijos įmonės rinkose kels didelį nerimą.

„Antrą šių metų pusmetį finansų rinkose vykę svyravimai, susiję su nerimu dėl Kinijos ateities ir to, kaip tai paveiks kitas besivystančias rinkas bei viso pasaulio ekonomiką, sulaukė daug investuotojų dėmesio.

Manau, tai tęsis ir 2016-aisiais, nes Kinijos ekonomikos problemos niekur nedingo. Vienaip ar kitaip Kinijos ekonomikos struktūra turės keistis, teks leisti šalies vystymosi trajektoriją labiau veikti rinkos dėsniams. Tačiau tai nebus lengva transformacija“, – aiškina ekonomistas.

Lietuvos ekonomika augs gerokai sparčiau

Lietuvos ekonomika, N. Mačiulio teigimu, lyginant su daugeliu valstybių, atrodo sveikai: nėra užsienio prekybos deficito; palyginti su 2008-aisias, įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai – mažesni; kiti struktūriniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika yra konkurencingesnė ir mažiau pažeidžiama išorinių veiksnių.

„Kitų metų biudžetas paskatins Lietuvos ekonomikos augimą tiek esant neigiamoms, tiek teigiamoms aplinkybėms. Suplanuotos pernelyg optimistinės išlaidos sukuria problemą ilguoju laikotarpiu – augančią skolą, potencialiai didesnes skolos aptarnavimo išlaidas ateityje. Tačiau 2016-aisiais didesnės biudžeto išlaidos skatins ekonomikos augimą.

Visos institucijos, pradedant Finansų ministerija, Lietuvos banku, baigiant Europos Komisija, prognozuoja, kad darbo užmokesčio augimas kitais metais bus spartesnis, gyventojų perkamoji galia didės. Darbo užmokesčio augimas bus pastebimas ne tik tuose sektoriuose, kur trūksta darbo jėgos“, – kalba N. Mačiulis.

Ekonomistas prognozuoja beveik dvigubai spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą nei šiemet, 6,5 proc. didėsiantį vidutinį atlyginimą. Tiesa, pasak pašnekovo, augs ir kainos.