Prognozė: išlieka tikimybė, kad NT kainos gali ūgtelėti

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius neatmeta, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos dėl objektyvių priežasčių gali išaugti.

„Nuo 2021 metų atsiranda tam tikri reguliaciniai pokyčiai ir teisinėje bazėje, nauji statomi pastatai turės būti aukštesnės energinės klasės, atsiranda prievolė mokėti infrastruktūros mokesčius savivaldybėse. Taip pat išlieka neaiški valstybinės žemės nuomos politika – neaišku, kiek reikės valstybei primokėti už tai, kad (projektai – ELTA) vystomi valstybinėje žemėje“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.

„Daug dedamųjų yra, kurios darys spaudimą pačiai kainos sudėčiai, produkto sukūrimo procesui. Išlieka tikimybė, kad NT kainos gali šiek tiek ir ūgtelėti dėl objektyvių faktorių nuo kitų metų pradžios ar vidurio“, – pridūrė M. Statulevičius.

Išlieka tikimybė, kad NT kainos gali šiek tiek ir ūgtelėti dėl objektyvių faktorių nuo kitų metų pradžios ar vidurio.

Jo teigimu, pirmojo karantino metu tam tikrų ūkio sektorių aktyvumas buvo sulėtėjęs, tačiau atsistatė pakankamai greitai ir NT kainoms praktiškai neturėjo jokios įtakos.

„Galbūt buvo pavieniai projektai, pavieniai sandoriai, kurie fiksavo kainų pokyčius į mažesnę pusę, bet jeigu žiūrime bendrą statistiką, praėjus beveik pusei metų nuo pirmojo karantino, matome, kad vidutinės kainos net ir ūgtelėjo“, – sakė asociacijos vadovas.

Praėjusią savaitę Registrų centras pranešė, kad šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio-spalio mėnesiais, kai sudarė 106,5 tūkst. Per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Astravo AE paleidimas rinkai įtakos nedaro

M. Statulevičius sako, kad Astravo atominės elektrinės statybos Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai įtakos kol kas nedaro.

Mindaugas Statulevičius/ G. Savickio (ELTOS) nuotr.

„Nepastebėjome, kad (Astravo AE – ELTA) darytų kažkokią įtaką. Visgi vadovaujamės bendrąją valstybės saugumo politika. Be abejo, tai yra tam tikra grėsmė, bet ji yra valdoma. Ir NT sektorius, nors atkreipė į tai dėmesį, bet tai tikrai nėra veiksnys, kuris darytų įtaką NT kainoms, ar skatintų apsispręsti keltis iš miestų, kurie yra arčiau Astravo elektrinės. Iš Vilniaus, sakykime, juk niekas nebėga toliau gyventi. Žmonės žino, žmonės vertina tai, bet nei kainose, nei žmonių poelgiuose įsigyjant NT tai neatsispindi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo M. Statulevičius.

ELTA primena, kad Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ anksčiau pranešė, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 d. užfiksuoti duomenys, rodantys elektros gamybą AE.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Ekonominę krizę sukėlė ne virusas. Vadinamoji pandemija tik padeda valdantiesiems maskuotis.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Pasauline ekonomine krize, sukelta pandemijos ant nosies, visur prognozuojamas nek. turto kainu kritimas, o Lietuvoje tipo tik augs:))))
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių