Profsąjungos tampa gelbėjimosi ratu

Didžiausių prekybos centrų darbuotojai kyla į kovą dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Prekybininkai sakosi neprieštaraujantys profsąjungų veiklai, nors konfliktų jau kyla.

Teisybės ieškos teisme

Buvusi „Norfos“ darbuotoja 48 metų kaunietė L.Biriukienė kreipėsi į teismą ir siekia iš bendrovės „Norfos mažmena“ prisiteisti du milijonus litų. Moteris teigia dėl prastų darbo sąlygų praradusi sveikatą, jai pripažintas invalidumas.

„Dirbau alkoholinių gėrimų skyriuje, vienu metu teko suktis prie trijų kasų. Mano darbas buvo sunkus, nuolat reikėjo tampyti sunkias butelių dėžes. Per mėnesį uždirbau tik 600 litų, iš visų pardavėjų–kasininkų mažiausiai“, – dienraščiui pasakojo L.Biriukienė.

Viršvalandžius dirbusiai kaunietei buvo diagnozuota stuburo išvarža, ji aiškina, kad po trejų metų darbo „Norfoje“ tapo nedarbinga. Buvusi prekybininkė mano, kad jei bendrovėje būtų profsąjunga, ji galbūt apgintų savo darbuotojų interesus.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjos pavaduotojos Inesos Brundzienės teigimu, ištyrus L.Biriukienės skundą buvo nustatyta, kad iš tiesų moteris „Norfoje“ dirbo viršvalandžius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Už juos sumokėta tik atlikus patikrinimą.

L.Biriukienei teisme atstovausiantis advokatas Vladislovas Mikša patvirtino, kad medicininė komisija yra surašiusi aktą dėl pareiškėjos sveikatos būklės, jį parašais patvirtino darbdavių atstovai.

Darbdaviai gina pozicijas

Bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis dienraštį patikino, kad „Norfoje“ darbo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus. Medikų komisija esą išsiaiškino, kad L.Biriukienė profesine liga sirgo jau prieš įsidarbindama „Norfoje“.

„Iš darbo ji buvo atleista dėl kitokių darbo pažeidimų. Be to, vėliau jai buvo sudarytos sąlygos dirbti prie kasos stovint, bet ji nepasinaudojo tokia galimybe“, – komentavo bendrovės atstovas.

Paklaustas, ar bendrovėje darbuotojai nežada kurti profsąjungos, kuri gintų prekybininkų interesus, pašnekovas atsakė, kad tokių bandymų kol kas nebuvo. Jei būtų sumanyta ją steigti, bendrovės vadovai esą neprieštarautų.

„Profsąjungos kūrimąsi gali stabdyti nemaža darbuotojų kaita. Tačiau atlyginimai mūsų bendrovėje pakankamai dideli, prekybininkams tenka ir mažesnis darbo krūvis nei kituose prekybos tinkluose“, – pastebėjo D.Ryliškis.

Didžiųjų miestų „Norfos“ prekybos centruose pardavėjai, pasak bendrovės atstovo, uždirba nuo pusantro iki dviejų tūkstančių litų.

Susidorojimo faktą neigia

Pirmieji iš didžiųjų prekybos tinklų į profsąjungą susivieniję „Iki“ prekybos tinklo darbuotojai pasiryžę kovoti ne tik dėl geresnių atlyginimų, bet ir siekti, kad su darbdaviu būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis. Manoma, kad įgyvendinti tikslus bus lengviau, nes prie eilinių darbuotojų prisijungė ir kai kurių parduotuvių direktoriai. Tačiau kitą dieną po profsąjungos įkūrimo viena jos valdybos narė, „Ikiuko“ parduotuvės direktorė sulaukė netikėtos sankcijos – jai buvo pranešta, kad atleidžiama iš darbo. Profsąjungos vadovai mano, kad tai – susidorojimas už organizacinę veiklą. Remiantis Darbo kodeksu profesinės sąjungos valdybos nario atleidimas turi būti suderintas su profesine sąjunga.

„Kreipsimės į teismą ir sieksime įrodyti, kad kolegė buvo atleista neteisėtai“ – sakė „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Vidugiris.

Atleido pagrįstai?

„Iki“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila paneigė, kad su „Ikiuko“ direktore buvo susidorota. Esą parduotuvės vadovė turėjo tris drausmines nuobaudas, ją jau buvo žadama atleisti iš darbo. „Paprasčiausiai sutapo laikas, susidorojimo tikrai nebuvo“, – dienraščiui aiškino „Iki“ atstovas. Jis taip pat patvirtino, kad jokių oficialių duomenų apie juridinį profesinės sąjungos įteisinimą kol kas negauta.

Kol kas profesinė sąjunga vienija 37 „Iki“ prekybos centrų Vilniuje darbuotojus. V.Vidugirio teigimu, prie jų turėtų prisidėti ir kitų miestų prekybininkai. „Neketiname konfrontuoti su bendrovės vadovais, nenorime skaldyti kolektyvo. Siūlome kartu dirbti ir gerinti įmonės įvaizdį“, – įrodinėjo profesinės sąjungos pirmininkas.

Sąjungų nebijo

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskytė pastebėjo, kad pastarojo tinklo darbuotojai iniciatyvos kurti profsąjungą kol kas nerodo.

„Jei jie nuspręstų tai daryti, darbdaviai nesipriešintų. Bendrovės vadovybė atliko darbuotojų nuomonės tyrimą, kuriuo išsiaiškino visas blogybes dėl darbo sąlygų ir santykių su darbdaviais. Bus stengiamasi daryti išvadas“, – teigė V.Jakubauskytė.

Darbuotojų sprendimo burtis į profsąjungą neignoruotų bei kliūčių nesudarytų ir bendrovės „Rimi Lietuva“ vadovai. Tai patvirtino jos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Būtinas juridinis statusas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Zenonas Mikutis pripažįsta, kad darbdaviams daug lengviau valdyti kolektyvą, kai nėra profsąjungos. Tačiau pirmąjį žingsnį žengę – įsteigę profesinę sąjungą – prekybos centrų darbuotojai neturi pamiršti žengti ir antrojo – įteisinti šį darinį.

„Jei darbdaviai piktybiškai norės kovoti su jomis, apsiginti bus galima tik teisinėmis priemonėmis, juridiškai viską teisingai įforminus. Kuriant profsąjungą vienoje įmonėje ją būtina įregistruoti vietos savivaldybėje. Jei ji vienija visoje Lietuvoje esančius padalinius, reikia įregistruoti Teisingumo ministerijoje“, – aiškino Seimo narys.