Profesorius įvardijo vietas, kuriose galimybių pasas dar turėtų būti privalomas

„Omikron, kaip matote, keičia ir testavimo strategiją, ir mūsų politiką. Visko gali būti ir su galimybių pasu. Girdime, svarstome, žinome ekspertus ir Europos Sąjungos mastu diskutuojama, ir dėl Europos Sąjungos sertifikato, sakykime, turinio ir dėl jo veikimo. Lygiai taip pat ir mes turėsime pergalvoti,“ – kalbėjo ministras.

Tą patį jis pakartojo ir pasisakydamas „Žinių radijuje“ – esą galimybių paso ateitis priklauso nuo omikron atmainos plitimo. 

„Duomenys apie omikron keičiasi dabar kasdien. Mes turime dinamišką pažintį su juo, todėl dar sprendimų nėra. Bet, kaip visą laiką sakėme, galimybių pasas yra laikinas įrankis – pandemijos įrankis. Na, ir, matyt, toliau analizuosime“, – detalizavo A. Dulkys.

Galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje atsiradus alfa atmainai. Taip siekta mažinti viruso plitimą. Tada toks įrankis esą pasiteisino labiausiai. Per daugiau nei metus Lietuvoje dominavo dar dvi atmainos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar jis yra tinkama priemonė vyraujant būtent omikron atmainai, tai yra klausimas“, – svarstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Epidemiologai sako, kad omikron atmaina plinta kelis kartus greičiau nei delta atmaina. Plinta ir tarp pasiskiepijusių. „Kyla klausimas, ar tie skaičiai, kuriuos mes turime būtent dėl šito užsikrėtimo platinimo, ar jie yra pakankami, ar tai yra, sakykime, tas efektas, kad mes galėtume taikyti tokias priemones?“ – retoriškai klausė jis.

„Manau, kad jau ateina laikas pradėti kalbėti apskritai apie COVID-19 ekscepcionalizmo pabaigą, apie jo išskirtinumo pabaigą“, – sakė virusologas profesorius Saulius Čaplinskas.

Esą naujos atmainos rodo, kad užsikrėsti gali tiek pasiskiepijęs, tiek nepasiskiepijęs žmogus. Skirtumas tik – kaip sunkiai sergama šia liga.  „Kuo aukštesnis bus antikūnų lygis, tuo didesnio viruso kiekio reikės, kad žmogus užsikrėstų. Užsikrėtęs, kuo aukštesnis antikūnų lygis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sunkiai sirgs ir trumpesnį laiką bus pavojingas aplinkiniams – artimiausiems sau žmonėms“, – aiškino prof. S. Čaplinskas.

Tačiau, anot jo, galimybių pasas prekybos centruose veikia kaip skiepytis skatinanti priemonė. Visiškai jo atsisakyti esą nereikėtų. „Galimybių pasas, manau, kad tikrai dar kurį laiką turėtų ir galėtų būti. Na, pavyzdžiui, naktiniame klube, sporto klube ar kitose veiklose, kur yra ypač didelė rizika perduoti virusą ir užsikrėsti“, – sakė profesorius.

Kol kas Vyriausybė galimybių pasą vaikams laikinai sustabdė penkioms savaitėms, tačiau žaliojo skiepų sertifikato kol kas nėra panaikinusi nė viena Europos Sąjungos valstybė.