- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nelegalus blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos startuolis „Prodeum“ Lietuvai galimai padarė milijonų eurų vertės žalą reputacijai, teigia technologijos ekspertai, dalis kurių nukentėjo dėl šio projekto ir dabar imasi teisinių veiksmų reputacijai apginti.
„Pasaulyje „blockchain“ bendruomenėje lietuvių projektai labai gerai vertinami, dėl to pritraukiame žiniasklaidos dėmesio ne tik su gerais projektais, bet ir piktavaliai asmenys siekia gauti naudos (...) „Prodeum“ projektas pasinaudojo mūsų, kaip ganėtinai žinomų „blockchain“ specialistų pavardėmis. Aš asmeniškai jaučiuosi, kad mano tapatybe buvo pasinaudota. Gavome daug neigiamo dėmesio asmeniškai, ir Lietuva gavo daug neigiamo dėmesio“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „blockchain“ technologijos ekspertas Vytautas Kašėta.
IT saugumo ekspertas Marius Pareščius pabrėžė, kad dėl minėto projekto Lietuva pirmiausia patyrė reputacinę žalą, o investuotojai iš Lietuvos projekte nedalyvavo.
„Reputacijos prasme patyrėme žalą, kurią įvertinčiau milijonais. Dėl to ruošiame informacinius pranešimus, kad žiniasklaida prie straipsnių įdėtų ir paneigimus (...) Mums žinomos trys (įtariamų nusikaltėlių – BNS) piniginės. (...) Techniškai per du produktus jie uždirbo 43 eteriumus (kriptovaliuta – BNS), tai jie uždirbo 43 tūkst. eurų iš šių piniginių machinacijų, į kurias įtraukti lietuvių vardai“, – kalbėjo M. Pareščius.
Pasak teisininko Armino Junevičiaus, jau imtasi teisinių veiksmų Lietuvos piliečių interesams apginti, tačiau šiuo atvejų procesą apsunkina ir pačios „blockchain“ technologijos prigimtis.
„Procesus darysime ir pradėsime nuo mūsų valstybės, kiek įmanoma gintis, ir paskui pereisime prie tarptautiniu institucijų. Imsimės visų veiksmų, kad suformuotume precedentą. Problema, kad įtraukta ne viena jurisdikcija. Be to, paties „blockchain“ tinklo anonomiškumas. Bet viskas yra įmanoma“, – tvirtino A. Junevičius.
V. Kašėta teigia, kad šiuo metu jau organizuota tyrimų grupė, aiškinamasi, iš kur galėjo kilti projektas „Prodeum“. Pasak jo, tai nėra išskirtinis atvejis, panašių incidentų pasitaiko ir „blockchain“ bendruomenė stengiasi užkirsti kelią tokiems projektams, tačiau ir joje dar reikia papildomo įdirbio.
„Bendruomenės lygiu savarankiškai atliekamas tyrimas, su teisininkais deriname tolesnius veiksmus, kaip bendrauti su teisėsauga. (...) Projekto kūrėjai sugalvoja verslo planą ir norėdami jį gyvendinti naudojasi minios finansavimo metodu. Vienas iš viešinimo būdų yra viešinimo portalai. Šiuo atveju – „Token Desk“. Portalai tarpininkai turi prisiimti atsakomybę ir atsakingai pasižiūrėti į projektų skelbimą viešai“, – aiškino V. Kašėta.
Konferencijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad labai svarbus ir pačių rinkos dalyvių budrumas.
„Blockchain“ bendruomenės narys Tomas Gurvičius sakė, kad ieškoti informacijos reikia visais įmanomais kanalais.
„Pasaulinė bendruomenė aktyvi, netoleruoja tokių veiksmų (...) Kiekvienas pilietis, besidomintis „blockchain“, gali prisidėti prie savireguliacijos. Yra kanalai, feisbuko grupės, kur vyksta diskusijos. Reikia nešokti į traukinį“, – teigė T. Gurvičius.
M. Pereščius, apibūdinamas „Prodeum“ kūrėjus, teigia, kad šie įtariami nusikaltėliai yra labai patyrę.
„Jų pirmas projektas buvo „Magnalis“, jie buvo padaręs net keturias kriptovaliutas. Po to atsirado „Prodeum“, kuris turėjo ne vieną valiutą. (...) Jų amžius iki 30 metų ne daugiau. Angliškai rašo švariai. Gali būti, kad viena gimtųjų kalbų yra anglų. Technologijomis „pasikaustę“ tikrai labai rimtai. Jie tikrai žino, ką daro“, – teigė M. Pareščius.
Projektas „Prodeum“, kuris buvo pristatomas kaip naujos produktų ženklinimo sistemos startuolis, buvo aktyvus sausio mėnesį, o vėliau likvidavosi pasisavindamas investuotojų pinigus. Tarp jo dalyvių viešai buvo įvardijami bent trys Lietuvos piliečiai: V. Kašėta, Darius Rugevičius ir Rokas Vedluga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...