Situacija nėra bloga?
Seimo Jūrinių reikalų komisija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), prašydama išanalizuoti, kokia yra situacija dėl jūrininkų socialinių garantijų ir kokios būtų galimybės ją gerinti.
SADM atstovas Vaidotas Kalinauskas teigė, kad įvertino jūrininkų socialinio draudimo būklę, ir esą nustatė, kad situacija nėra tokia bloga.
„Socialinio draudimo išmokos priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio. Ir tas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas lietuvių darbdavių, visiškai įskaičiuotas į socialinį draudimą, kuris garantuoja ligos, motinystės, vaiko priežiūros atostogų, nedarbo, nelaimingo atsitikimo užmokestį, pensijas. O kitais atvejais, kai jūrininkai dirba ES laivyne, tai ten taikoma bendra sistema jokių problemų nesudaro. Vienintelis dalykas, kai nėra jokio sprendimo, tai – trečiųjų šalių laivynai“, – vardijo SADM atstovas.
V. Kalinausko teigimu, trečiųjų šalių laivynuose dirbantys jūrininkai, kurie moka mokesčius toms valstybėms, jų sumokėti mokesčiai neužskaitomi Lietuvoje, todėl jiems yra didžiausia problema dėl įvairių išmokų.
„Šiuo atveju, neturime sprendimo, ką daryti, kad trečiųjų šalių laivynuose dirbantys asmenys turėtų galimybę draustis savanoriškai ar kažką panašaus“, – teigė V. Kalinauskas.
Gauna šalpos išmoką
Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Alvydas Mockus pasiteiravo, kiek asmenų, tai yra buvusių jūrininkų, gauna minimalią senatvės pensiją, kokius būtinuosius stažus jie turi.
SADM atstovas patikino, kad jau mažiausiai penkerius metus galioja Šalpos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos numatyta, jog Lietuvoje gyvenantys pensinio amžiaus asmenys, kurie neturi sukaupę reikiamo stažo, turi teisę gauti šalpos pensiją.
„Tai yra senatvėje žmogus vis tiek gauna išlaikymą, nors ir Lietuvoje mokesčius mokėjo trumpiau nei 15 metų. Jei asmuo mokėjo mokesčius 15 metų ir daugiau, tai jis turi teisę gauti socialinio draudimo pensiją ir ta pensija priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio ir turėto darbo stažo“, – paaiškino V. Kalinauskas.
Kokią grupę asmenų sudaro buvę jūrininkai, gaunantys šalpos pensiją, ministerijos atstovas išskirti negalėjo.
Šalpos išmokų gavėjų Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių, o senatvės šalpos pensijas gauna apie 12 tūkst. asmenų.
Savarankiškai mokėti negalima
A. Mockus teiravosi, ar yra galimybė asmeniui, dirbančiam ne Lietuvos ir ne ES įmonėje, mokėti savarankišką pensijų įnašą.
Paaiškėjo, kad iki 2017 m. galiojo savanoriškas pensijų draudimas, kurio esą buvo atsisakyta vien dėl to, kad visos asmenų grupės „papuolė po privalomuoju socialiniu draudimu“. Tuomet net ir turintieji verslo liudijimus turi mokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos.
„Kai nuo 2017 m. buvo nutraukta galimybė savanoriškai mokėti pensijų draudimą, tai jūrininkams, dirbantiems su trečiųjų laivų vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, darbo stažas nesikaupia, nes jūrininkai nedirba pagal verslo liudijimus, jie dirba pagal terminuotus kontraktus tik tam laikotarpiui, kuriam pasirašė“, – paaiškino jūrų kapitonas Romas Karmazinas.
Komisijos posėdyje paaiškinta, kad ES taisyklių vis dėlto pakeisti nebus galima, nes asmeniui galioja tos šalies teisės aktai, kurioje jis dirba.
Jūrininkui konkrečiu atveju tai būtų laivo vėliavos valstybė. Tai esą yra bendras principas, kuris privalomas visoje ES.
Nepaisant to, jūrininkai yra išskirtinė kategorija darbuotojų, kuriems, kaip paaiškėjo, dirbant kitose valstybėse, nei darbo stažas, nei pensijos įnašai nesikaupia.
(be temos)