Prisiimti nedarbo naštos nėra kam

Tiek darbdaviai, tiek profesinių sąjungų, tiek valdžios atstovai pripažįsta, kad bene didžiausią grėsmę valstybei šiuo metu kelia nedarbas. Tačiau už skaudžius padarinius mokėti niekas nenori.

Siūlymams nepritarė

Vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vykęs neeilinis Trišalės tarybos posėdis virto įnirtingų ginčų arena, ir jokių sprendimų nebuvo priimta.

Ministerijos pasiūlyti Nedarbo socialinio draudimo ir užimtumo rėmimo įstatymų pakeitimai kliuvo tiek darbdaviams, tiek profesinių sąjungų atstovams. Trišalė taryba nepritarė siūlymams pavėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą, sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas ir keisti kai kuriuos kitus nuostatus.

Ginčų kilo ir dėl siūlymo mažinti minimalų valandinį atlygio tarifą. Taigi dauguma klausimų buvo atidėta kitiems posėdžiams.

"Matome, kas dabar dedasi darbo rinkoje. Nuo Naujųjų metų kiekvieną savaitę registruojame 10 tūkst. naujų bedarbių. Pinigine išraiška tai yra 10 mln. per savaitę. Norėtume kai ką keisti nedarbo, socialinio draudimo ir užimtumo rėmimo įstatymuose, nes jie buvo pritaikyti visai kitokioms aplinkybėms, laikui, kai ekonomika kilo, kai darbdaviai prašė leisti lengviau atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių (ne ES – red. past.)", – kalbėjo SADM sekretorius Valdas Rupšys.

Siūlo liberalizuoti santykius

Tarp ministerijos parengtų įstatymų pataisų yra ir siūlymai pradėti mokėti bedarbio pašalpą tik praėjus pusmečiui nuo to laiko, kai buvo prarastas darbas. Taip pat siūloma bedarbių mokymosi laikotarpiu leisti pasirinkti: gauti nedarbo draudimo išmoką ar mokymo stipendiją arba stipendiją (ji siekia 0,7 minimalios algos dydžio – 560 litų). Taip pat norima "liberalizuoti darbdavio ir darbuotojo santykius". Tai reiškia leisti darbdaviams paprasčiau atleisti darbuotojus ir kai kuriais atvejais nemokėti jiems išeitinių kompensacijų. Tiesa, pastarąją pataisą labiau stumia darbdaviai. Jie taip pat siūlo valstybei pirmus tris mėnesius mokėti 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio bedarbio pašalpą, o vėliau iki metų – 50 proc. Šiuo metu maksimali bedarbio pašalpa siekia 1141 litą, vidutinė – 700 litų, minimali – 350 litų.

Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos įsiregistravimo dienos.

Bedarbiai gali pakartotinai gauti pašalpą praėjus 12 mėnesių, kai ji nebuvo skiriama arba buvo nutraukta, jei per šį laiką žmogus nedirbo. Besimokantys bedarbiai gauna ir mokymo stipendiją.

Žmonėms, atleistiems dėl jų pačių kaltės, siūloma išmoką skirti praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai įsiregistravo darbo biržoje, o atleistiems iš darbo darbuotojo pareiškimu arba šalių susitarimu – po 3 mėnesių. Tai esą skatintų žmones ieškoti darbo, o ne laukti pašalpos.

Daugėja sergančių

Pastaruoju metu ypač aktuali tampa ir piktnaudžiavimo nedarbingumo pažymėjimais problema.

"Žmonės pradėjo masiškai sirgti. Palyginti su planuota suma, ligos išmokos išaugo 17 mln. litų. Darbdaviai, naudodamiesi esama padėtimi, siūlo žmonėms imti ligos pažymėjimus ir dalį naštos permesti "Sodrai". Kai žmonės serga paskutinę bedarbio pašalpos galiojimo dieną, mes galime pratęsti mokėjimą dar 14 dienų. Anksčiau pratęsdavome išmokų mokėjimą 30 dienų, – teigė V.Rupšys.

Anot jo, šiomis įstatymų pataisomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti gaunant nedarbo išmokas ir paskatinti žmones įsitraukti į darbo rinką. Pakeitus įstatymą per metus esą būtų sutaupoma apie 12,4 mln. litų. Šias lėšas norima skirti bedarbių pašalpoms didelio nedarbo savivaldybių teritorijose.

Tačiau profesinių sąjungų atstovai mato kitokį vaizdą. "Nė vienas jūsų pasiūlytas punktas nėra naudingas darbuotojams. Žmonės draudėsi nuo nedarbo, mokėjo pinigus, o jūs norite atimti iš jų dar ir dalį pašalpų. Padidėjo mokesčiai, dingo lengvatos, žmonės netenka darbo, o jūs dar ir pašalpų norite nemokėti tik dėl to, kad reikia taupyti. Bet kodėl skriausdami šiuos vargšus?" – neslėpdama emocijų kalbėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Šiuo metu nedarbo lygis siekia apie 7,8 proc. Pernai gruodį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 28,2 tūkst. žmonių – dukart daugiau negu per atitinkamą 2007 m. laikotarpį. Sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 121,3 tūkst. ieškančių darbo, iš jų bedarbio statusą turėjo 95 tūkst. asmenų. Didžiausias nedarbo lygis užfiksuotas Akmenėje, Druskininkuose ir Ignalinoje.