Pridėtinė vertė per socialinių problemų sprendimus

Viską pakeitusi pertrauka

Po kelerių metų pertraukos Kaune įvyko Tarptautinė mokinių mokomųjų bendrovių, kitaip – jaunųjų bendrovių, eXpo. Dvi dienas trukusiame festivalyje moksleiviai iš Lietuvos ir kitų Europos valstybių testavo savo verslo idėjas, mokėsi užmegzti verslo santykius ir pritraukti investuotojų.

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) organizacijos programa „accelerator_x“ suteikia galimybę moksleiviams dar mokykloje, nuo penktos klasės, įgyti pirmąją verslo kūrimo patirtį. Paskutinįkart tarptautinė eXpo vyko prieš pandemiją, 2019-aisiais. Pasak LJA rinkodaros ir komunikacijos koordinatorės Austės Šilkaitytės, būtent pandemija padarė išskirtinį poveikį šiandienėms mokinių vizijoms, nes labai daug idėjų ir jaunimo kuriamų produktų persikėlė į internetą.

Programėlės paslaptis yra gebėjimas sudominti, nes atlikdami užduotis dalyviai įgyja ir supergalių, kurias gali panaudoti prieš kitus programėlės naudotojus.

„Atsirado daug technologinių sprendimų, mokiniai pradėjo galvoti, kas būtų, jei vėl negalėtų savo produktų parduoti fiziškai, jeigu vėl viskas būtų ribota, – pasakoja A. Šilkaitytė. – Kita stipri tendencija, kurią pastebime, – vaikams, vyresniems moksleiviams pradėjo labai rūpėti atskirtis tarp pačių moksleivių, nes buvo virusas, jie negalėjo tarpusavyje bendrauti. Mokiniai pastebi, kad darosi vis sunkiau susirasti draugų, bendraminčių. Tiek iš lietuvių, tiek iš užsienio atvykusių komandų pastebėjome, kad jie nori spręsti socialinės atskirties problemą.“

Vis daugiau komandų renkasi technologines priemones ir tokius sprendimus, kurie gali būti pritaikomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Požiūris pasidarė daug platesnis, jie galvoja, kaip tuos produktus plėtoti – kaip tikri startuoliai“, – priduria A. Šilkaitytė.

Viešėdami Kaune mokiniai matavosi įvairias profesijas tokiose įmonėse kaip Kaunas IN, „SneakyBox“, „Freda“, „Peikko Lietuva“, „Aconitum“, „HELLA Lithuania“, „Hollister Lietuva“ ir daugybėje kitų.

Vėliau projekto dalyviai Kauno „Akropolyje“ pristatė savo sukurtus produktus. Antrame prekybos ir pramogų centro aukšte svečius pasitiko 69 komandos. „Jos bendravo su komisijos nariais, kurie vertino jų bendroves. Mokiniai bandė įtikinti, kad jų produktas – geriausias, tačiau įtikinėjo ne tik komisiją, bet ir „Akropolio“ svečius, kuriems stengėsi parduoti kuo daugiau savo gaminių arba bent jau apie juos papasakoti“, – sako A. Šilkaitytė.

„Iš komisijos jie sulaukė grįžtamojo ryšio. Be to, daugybė „Akropolyje“ apsilankiusių žmonių net nežinojo, kas yra „Lietuvos Junior Achievement“, todėl mokiniams reikėjo patiems papasakoti, ką jie veikia, kodėl kuria savo verslą“, – tęsia ji.

Nuo kirpyklos iki nutukimo

Ko tik nesiūlė mokiniai – kirpėjų problemas sprendžiančius naujos kartos aksesurus, iš perdirbtų siūlų gaminamus pavadėlius ir kepurėles gyvūnams, iš baldinių audinių atraižų pasiūtas patvarias rankines-krepšius, žvakių gaminimo rinkinius ar šokių treniruotes savo mokyklose.

Tačiau išskirtinis dėmesys buvo sutelktas į technologinius sprendimus. Prie savo stendo pirmiausia kvietė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos kompanija, kuri apie sukurtą produktą – sveikatinimo programėlę – lyg patyrusių verslininkų kuopa pradėjo pasakoti per vieno paauglio istoriją. „Jeigu norite geriau įsivaizduoti mūsų produktą, reikia įsivaizduoti Simą, kuris mažai sportuoja, todėl būdamas vos 14-os metų kenčia nuo depresijos ir labai didelio nutukimo“, – pasakoja Ignas.

Jis kartu su komanda sukūrė sporto ir mitybos programėlę, kurioje yra įtraukių pratimų, motyvacinių vaizdo įrašų ir receptų segmentų. Programėlės paslaptis, kaip sako patys jos kūrėjai, yra gebėjimas sudominti, nes atlikdami užduotis dalyviai įgyja ir supergalių, kurias gali panaudoti prieš kitus programėlės naudotojus.

„Pasaulyje yra beveik 1 mlrd. paauglių, kurie nepakankamai sportuoja, šiai problemai išspręsti sukurta daugiau kaip 71 tūkst. sporto ir mitybos programėlių, kurių tik maža dalimi realiai naudojamasi dėl jų prasto dizaino ir funkcijų“, – problemą aiškina Ignas.

Vaikinai įsitikinę, kad puikiai žino, kaip motyvuoti paauglius. „Išsiskiriame tuo, kad veikiame žaidimo principu, to nedaro kitos sveikatingumo programėlės. Mes atsižvelgiame į paauglius. Žmonės mėgsta varžytis ir paaugliai nori būti kuo aukščiau turnyrinėje lyderių lentelėje – tai juos skatina įsitraukti“, – įsitikinęs Justinas.

„Be to, daugelis programėlių turi arba sporto, arba mitybos planą, o mes norime įkomponuoti viską: ir gerą mitybos planą, ir gerą sporto planą, kad nereikėtų siųstis kelių skirtingų programėlių“, – įtikinti pasiruošęs Ignas.

Aštuntokai kurti savo programėlę pradėjo ekonomikos pamokose. Pristatytą prototipą šešių narių komanda vystė keturis mėnesius. „Turbūt didžiausias iššūkis buvo išsirinkti rinką, kuri nebūtų perpildyta. Be to, pats programavimas užima laiko – grįžti po pamokų ir programuoji, kol eini miegoti“, – pasakoja Justinas.

Tramplinas – ekonomikos pamokos

Ekonomikos pamokos tapo ir pagalbos signalą siunčiančios „HelpBand“ apyrankės prototipo pamatu. Jos kūrėjai – mišrus kolektyvas iš trijų Kauno gimnazijų. Vienuoliktokai Edvinas iš S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, Marius iš „Saulės“ gimnazijos ir Tomas iš KTU inžinerijos licėjaus vieningi – šiandien paauglių finansinis raštingumas žemas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl, jų įsitikinimu, ekonomikos pamokos – būtinos.

Vaikinai sutinka, kad diskutuoti dėl to, kaip kai kuriose mokyklose mokytojams sekasi vesti ekonomikos pamokas, tikrai galima, tačiau svarbu, kad jas bent jau bandoma integruoti į mokymo procesą.

„Kai kur atsiranda ir investavimo pamokų, pavyzdžiui, mano auklėtoja planuoja pakviesti tikrą investuotoją, kuris pamokys mus, kaip investuoti. Tai labai geras dalykas, nes ir trisdešimtmečiams dabar trūksta finansinio raštingumo“, – sako Edvinas.

2000-ųjų era, kai jaunieji verslininkai ieškojo būdų, kaip pagerinti, supaprastinti kasdienybę kokiais nors buities prietaisais, jau praėjo. Ilgą laiką vilnijo ir vis dar tebesitęsia žalioji banga. Dabar jaunieji kūrėjai dažnai nebekuria apčiuopiamų produktų, nes viskas keliasi į virtualiąją erdvę.

„Jei pasižiūrėtume į lietuvių kompanijas, esame sukūrę VPN (virtualaus privataus tinklo), hostingo (domenų, serverių talpinimo) kompanijas – Lietuvoje mėgstame viską skaitmenizuoti“, – pastebi Tomas.

Todėl jis kartu su komanda sukūrė apyrankę, kuri vienu paspaudimu padeda išsikviesti pagalbą nelaimės atveju, išsiunčiant dispečerinei lemiamą signalą. „Apyrankė naudoja eSIM – virtualios SIM kortelės – technologiją. Kai nusiperkate apyrankę, vieną kartą ją prijungiate prie telefono, eSIM nukopijuoja jūsų SIM kortelę ir apyrankė toliau veikia be kortelės, be jokių atskirų įrenginių. Būsite nuo savo telefono 100 km – apyrankė vis tiek veiks. Po nustatymų ji nenaudoja jokios energijos, jos nereikia įkrauti“, – produktą pristato Tomas.

Komanda į savo gaminio prototipą žiūri labai rimtai – planuoja sugeneruoti jį taip, kad, nepaisant drėgmės, dulkių ir kitų nepalankių sąlygų, apyrankė veiktų praktiškai bet kokiomis sąlygomis.

„Turime keturis konkurentus. „invisaWear“ – pakabukai, kurie skirti moterų savigynai nelaimės atveju. Paspaudus mygtuką, tyliai iškviečiama policija, tokie įrenginiai naudojami JAV rinkoje. „Minew“ dirba su ligoninėmis – paspaudus mygtuką, iškviečiamas medikas. „Garmin“ – žinomas laikrodžių gamintojas, GPS siuntėjas, tačiau problema ta, kad šie įrenginiai yra labai dideli ir juos naudoja ekstremalių sporto šakų gerbėjai, pavyzdžiui, alpinistai, kai nėra ryšio. „Garmin“ kviečia specialiąsias pajėgas“, – pasakoja Tomas. Jis priduria, kad pagrindinis „HelpBand“ kokurentas šiandien veikia Kinijoje.

„Mes norime sukurti geriausią produktą, pasimokydami iš konkurentų trūkumų. Mūsų potencialą mato ir verslininkai, nesame naivūs. Šioje parodoje įvertino mūsų produktą, tik mums reikia investicijų, kad juridiniai asmenys mums padėtų prieiti prie visų reikiamų komponentų. Mokomės, labai stengiamės, kas pavyko per šešis mėnesius – tas pavyko. Tikrai norime išleisti tokią prekę į rinką“, – sako Edvinas.

„Dairomės į investuotojus, kurie dirba su panašiomis technologijomis, mikroschemomis ir medicina, nes produktas susijęs su ligoninėmis ir ryšiais su despečerinėmis“, – tęsia jis.

Nešvaistyti maisto

Dar viena eXpo pažiba – „Zero eat“ mobilioji programėlė, kuri akcentuoja maisto švaistymo problema. „Mūsų idėja yra suteikti vartotojui galimybę įsigyti nesuvartotų maisto įstaigos gaminių už mažesnę kainą ir taip pačiai įstaigai padėti iš dalies atpirkti savo sąnaudas. Būtent šis konceptas yra pirmasis Baltijos šalyse“, – pasakoja Ieva iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos.

Jei pasižiūrėtume į lietuvių kompanijas, pamatytume, kad esame sukūrę VPN, hostingo kompanijų, – Lietuvoje mėgstame viską skaitmenizuoti.

„Kai įmonė pamato, kad jos turimo produkto galiojimo terminas baigsis po kelių dienų ar savaitės, ir supranta, kad nespės jo išparduoti, ji galėtų įkelti savo produktus į mūsų programėlę, o tada vartotojas galėtų jų įsigyti pigiau nei už rinkos kainą. Imdami 10 proc. dydžio mokestį užsidirbtume ir mes, ir įmonė, nes ji turėtų šansą parduoti savo produkciją“, – apie programėlės prototipo idėją pasakoja Tauras. Pasak jo, šiuo metu keletas įmonių intensyviai domisi „Zero eat“ projektu.

LJA atstovė A. Šilkaitytė patvirtina: verslo susidomėjimas panašiais moksleivių produktais – didžiulis, įmonės nori prisijungti prie renginio, įteikti savo nominacijų. „Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams įdomu tai, kas susiję su jų sritimi, „Ignitis” grupei įdomūs tvarūs produktai, Europos Komisijos atstovybei, kaip partneriui Lietuvoje, įdomūs produktai, kurie labiausiai pritaikyti visai Europai. Šiemet mūsų partneris buvo VDU Žemės ūkio akademija ir jos atstovams buvo įdomios žiedinės eknomikos idėjos“, – pasakoja ji.

Anot A. Šilkaitytės, įmonių atstovai iš tiesų linkę idėjų ieškoti tokiuose renginiuose. „Praėjus kelioms valandoms po eXpo, visuose socialiniuose tinkluose pasipylė mentorių istorijų. Neretai būna, kad iš mentorių ir verslo bendruomenės jaučiama nuostaba, kiek daug moksleiviai iš tikrųjų gali“, – tikina ji.

Išsiskyrę bulgarai

Nors A. Šilkaitytė tikina, kad ką tik praūžusios eXpo dalyvių iš Latvijos, Ukrainos, Ispanijos, Bulgarijos verslo idėjos panašios į Lietuvos jaunimo, šįkart bulgarų komandos labai išsiskyrė būtent aplinkosauginiu jautrumu.

„Visuose bulgarų produktuose paliečiama kokia nors aplinkosaugos problema. Trečios vietos laimėtojai „Plantum“ – mokinių įmonė, kuri užsiima organinio dirvožemio pakaitalo kūrimu, gamyba ir pardavimu. Šis mišinys yra natūralus, be chemikalų, jis turi daug naudingų savybių, dėl kurių jame auginami augalai ilgainiui tampa vis sveikesni ir gražesni, be to, juos lengviau prižiūrėti“, – pasakoja A. Šilkaitytė. Kiti bulgarų nominantai siūlė bioskaidžių kavos kapsulių ir elektros lizdų, kurie geba taupyti elektros energiją.

„Iš viso buvo trys prizinės vietos, išrinkta geriausia 5–8 klasių kategorijos bendrovė, geriausia Kauno regiono ir geriausia Vilniaus regiono bendrovė“, – priduria A. Šilkaitytė.

Lyderystė: jau ne pirmą kartą eXpo nugalėtoja tapo Kauno „Sau­lės“ gimnazijos komanda „RooMates“.

Pirmosios vietos apdovanojimą pelnė Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivių programėlė „RooMates“, padedanti susirasti kambariokų. Ši programėlė – aiški lyderė, nes tapo ir praėjusių metų kalėdinės eXpo nugalėtoja. „Antrą vietą laimėjo komanda iš Latvijos „Little universe“, kurios tikslas – originaliai dalyti taupymo ir asmeninių finansų tvarkymo patarimus. Treti liko „Plantum“ iš Bulgarijos“, – toliau vardija LJA atstovė.

Geriausia Vilniaus regiono bendrove tapo jau minėta „Zero eat“ komanda, o Kauno regione – kita „Saulės“ gimnazijos komanda TALKI’S, kuri atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien daugumai žmonių sunku pradėti pokalbius. Kolektyvas sukūrė kortų žaidimą su kūrybiškais ir interaktyviais klausimais.

5–8 klasių kategorijoje geriausia bendrove tapo „Bio Meraa“ iš Panevėžio Saulėtekio progimnazijos, pasiūliusi daugkartinio naudojimo dantų valymo gumą, pakartotinai užpildomoje pakuotėje.