- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso krizės akivaizdoje parama verslą pasiekia pernelyg lėtai ir vertėtų peržiūrėti pagalbos teikimo kriterijus, teigia prezidento patarėjas.
„Jeigu kalbėtume apie likvidumo pagalbą, yra numatytos nemažos lėšos – tai yra 500 mln. eurų valstybės lėšų, tačiau tik keliasdešimt milijonų vis dėlto pasiekė institucijų sąskaitas. Reikia spartinti šias programas, reikia peržiūrėti – galbūt kai kurios programos yra neveiksmingos, galbūt kai kurie rodikliai, nurodyti tose programose, yra pernelyg aukšti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta.
Pasak jo, lengvatinę paskolą gali gauti tik tas verslas, kurio apyvarta krito daugiau kaip 60 proc., tad kitiems verslams ji jau neprieinama.
„Verslai, kurių apyvarta kritusi 40-50 proc., jie prie tos konkrečios priemonės neprieina. Tai reikia peržiūrėti šiuos rodiklius ir, jeigu reikia, labai operatyviai juos pakeisti, kad vis dėlto ta parama pasiektų verslą“, – teigė S. Krėpšta.
Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda nuolat pabrėžia, kad iš prieš mėnesį patvirtintų paramos programų ne visos veikia realiai.
Ekonomikos srityje tikrai turime kur pasitempti, nes tos programos ir pagalba verslams ir gyventojams vis dar stringa.
„Ir čia yra problema. Sveikatos srityje, žvelgiant į užsikrėtimus, sveikatos sutrikdymus, ta situacija ir sistema, nors ir šiek tiek braškėdama ir girgždėdama, jinai yra stabili. Na, ekonomikos srityje tikrai turime kur pasitempti, nes tos programos ir pagalba verslams ir gyventojams vis dar stringa“, – konstatavo patarėjas.
Praėjusį penktadienį prezidentas G. Nausėda teigė, jog verslui laiku negaunant valstybės paramos, gali būti taisomi kai kurie įstatymai, kad ji įmones pasiektų greičiau. Anot jo, pinigai per likvidumo langelį, už kurį atsakinga „Invega“, verslo nepasiekia greitai.
Šiuo metu jau veikia didžioji dalis „Invegos“ priemonių, skirtų padėti nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui. „Invega“ disponuoja 1,306 mlrd. eurų lėšų portfeliu.
Didžiausia priemonė – portfelinės garantijos už verslo paskolas ir lizingo sandorius – tam numatyta 425 mln. eurų. Tuo metu lengvatinėms paskoloms numatyta 50 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 23,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių7
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...