- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Rusijos įmonės pačios turėtų surasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzito paslaugas. Jo teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
„Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija. Mes to nedarėme nei kitais atvejais, tai ir šiuo atveju mes neturėtume to daryti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys, pridurdamas, kad Rusijos įmonės pačios turėtų rasti būdus, kaip atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis.
„Mes tos veiklos nedraudžiame, sankcijos tokiai veiklia nėra numatytos, visos įstaigos, kurios veikia verslo srityje, vykdant prekyba, teikiant kitas paslaugas, turėtų pačios rasti būdus kaip už tai atsiskaityti“, – sakė patarėjas.
Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija.
Dalis Lietuvos bankų jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija nuo rugsėjo.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
„Mes neturėtume susikoncentruoti į pasekmes vien tik tranzitui ar kažkuriai kitai konkrečiai sričiai, nes neina kalba apie tai, kad Lietuvos valstybė per komercinius bankus siekia sukurti papildomas kliūtis tranzitui vykti. Tai yra Rusijos propagandos naratyvas ir jų iškreipto pasaulio, jo vaizdo kaip jų valstybės institucijos bendrauja su privačiomis ir komercinėmis struktūromis, atspindys. Pas juos gal taip ir vyksta, kai gali kas nors nuvykti ir liepti bankui daryti vienaip ar kitaip. Ne gal, o iš tikrųjų mes žinome, kad taip vyksta. Lietuvoje, kaip demokratinėje šalyje, mes turime kitokią sistemą. Bankai patys taiko įvairias savo tvarkas įgyvendinami sankcijas ar kitą politiką“, – aiškino prezidento patarėjas ir pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija apskritai yra ne valstybių, o įmonių lygio problema.
„Tai ne valstybių tarpusavio santykis. Tai yra verslo įmonės, kurios turi tarpusavyje santykius. Jeigu jos vykdo teisėtą veiklą, tai jos turės galimybę rasti kaip atsiskaityti“, – apibendrino K. Budrys.
Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę gavo Rusijos notą dėl, pasak jos, numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo. Rusija teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija. Banko teigimu, išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą. Kiti Lietuvos bankai jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą.
Rusijos notą gavusios Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šį dokumentą pagal kompetenciją perdavė Susisiekimo ministerijai. Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį LRT radijui sakė, kad Lietuva negali bankų niekaip įpareigoti vykdyti mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas. Anot jo viskas priklauso nuo pačių bankų sprendimų. Kartu ministras pažymėjo, neįsivaizduojantis, jog tranzitas galėtų vykti, jeigu už paslaugas nebūtų apmokama.
Liepos pabaigoje, po Europos Komisijos gairių pasirodymo, buvo atnaujintas ES sankcionuotų Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą geležinkeliais. Šių prekių gabenimą Lietuva buvo sustabdžiusi birželį, argumentuodama balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...