- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinio banko idėją palaikantis prezidentas mano, kad jis turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą, sako šalies vadovo patarėjas.
Anot Simono Krėpštos, Gitanas Nausėda tokią idėją iškėlė matydamas, kad Lietuvos bankų sistema yra viena labiausiai koncentruotų visoje Europos Sąjungoje (ES), o kreditavimas verslui – suvaržytas.
„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.
„Akivaizdu, kad šiuo metu, kai ekonomika susiduria su iššūkiais, tas kreditavimas verslui bus dar mažesnis“, – pridūrė jis.
Dėl to, anot prezidento patarėjo, Nacionalinis plėtros bankas turėtų užimti tas nišas, kurių neužima komerciniai bankai – kredituoti verslą ir gamybą.
„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncetruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant COVID-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – kalbėjo jis.
„Nereikia tikėtis didžiulio banko iš karto. Jis gali užaugti koncentruodamasis į tas vietas, kurios yra nepadengiamos komercinių bankų“, – mano patarėjas.
Pasak jo, Nacionalinis plėtros bankas su 100 mln. eurų kapitalu galėtų turėti apie 1 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį.
Be to, prezidentas mano, kad steigiant tokį banką reikia sutarti, kad jo valdyba būtų depolitizuota ir profesionali, pats bankas – kotiruojamas biržoje, siekiant dar labiau padidinti skaidrumą, o strategijoje aiškiai nurodyti, kad jis neužsiims mažmenine bankininkyste.
„Turėtų būti strategija, kad bankas neužsiima mažmenine bankininkyste, didžioji pridėtinė vertė būtų, jei bankas resursus nukreiptų į kreditavimą verslui, gamybinį kreditavimą, žaliuosius, infrastruktūros projektus“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Jo teigimu, bankas galėtų būti steigiamas jau veikiančių įstaigų pagrindu, kaip pavyzdį jis pateikė „Invegą“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
Seime antradienį bus svarstoma valdančiųjų idėja dėl valstybinio banko.
Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank“).
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...