- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.
Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.
„Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc. 2021 metais. Skurdo rodiklių pokyčiai parodo 2016-2020 metais vykdytos socialinės politikos efektyvumą“, – sakė patarėja.
Pasak jos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų, kitaip bendras skurdo rizikos lygis, vis dar viršijantis Europos Sąjungos (ES) vidurkį, gali padidėti iki 30 proc.
„Nors sumažėjo bendras skurdo rizikos lygis, tačiau jis tebesiekia 20 proc. ir yra didesnis už ES vidurkį. Todėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų. Nevykdant žmonių pajamų didinimo politikos, skurdo rizikos lygis siektų net 30,9 proc. Socialinės politikos priemonės iš skurdo „ištraukia“ šimtus tūkstančių žmonių“, – sako prezidento patarėja.
Ji pastebi, kad vaikų skurdo rodikliai (2021 metais – 17,2 proc.) yra žemiausi 2005-ųjų, o tam didelės įtakos turėjo parama šeimoms, užpernai padidinta ketvirtadaliu.
„Visiems Lietuvos vaikams buvo skirta 120 eurų išmoka, o vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, – 200 eurų išmoka. Kartu rodiklis vis dar mums indikuoja, kad erdvės vaikų gerovei didinti dar labai daug“, – teigia I. Segalovičienė.
Prezidento patarėjos teigimu, per lėtai mažėja pensininkų skurdo rizikos lygis, kuris pernai siekė 35,9 proc. ir buvo vos 0,7 proc. mažesnis nei metais anksčiau, tarp šių Lietuvos gyventojų skurdo lygis išlieka didžiausias, todėl artimiausiu metu b9tina spręsti šalpos išmokų problemą.
„2020-ųjų išvakarėse prezidento inicijuotas papildomo pensijų indeksavimo kasmet modelis, sudarė sąlygas kasmet papildomai didinti pensijas kol pensijų dydis bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, buvo labai savalaikis sprendimas. Ateityje teigiamai turėtų suveikti ir vienišo asmens išmoka. Tačiau artimiausiu metu dar būtina spręsti šalpos išmokų neadekvatumo problemą“, – sako I. Segalovičienė.
Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,5 proc., mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerino ir šalies vadovo inicijuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Vertinant bendrai, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui didėja, o atėmus paramą iš vaikų jų skurdo rizikos lygis padidėtų daugiau nei dvigubai, teigiama komentare.
I. Segalovičienės teigimu, ateityje tikimasi efektyvios, skurdą ir socialinę atskirtį mažinančios socialinės politikos tąsos.
„Tikėkimės, kad ši tendencija tęsis. Kryptingos socialinės investicijos ir kantriai įgyvendinamos gerovės valstybės priemonės duoda naudą tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų visuomenės socialinei sanglaudai, tiek visai valstybei“, – sako I. Segalovičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Birželį Baltijos valstybėse brango dyzelinas: sparčiausias kainos kilimas – Lietuvoje
Benzino kainų dinamika Baltijos valstybėse birželį buvo skirtinga, tuo tarpu dyzelinas brango, o sparčiausiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. ...
-
Subsidijos už elektrą ir dujas kitąmet: ar jos bus – neaišku3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog dar anksti kalbėti, ar Vyriausybės kompensacijos už elektrą ir gamtines dujas gyventojams bus mokamos ir kitais metais. ...
-
M. Skuodis atsakė į Vokietijos kanclerio raginimus: Lietuva daro tai, ką privalo
Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. ...
-
Apklausa: ribota būsto pasiūla gali neleisti slopti lūkesčiams dėl kainų3
Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra isto...
-
Lietuvos oro uostai iššūkių dėl atšaukiamų skrydžių nepatiria
Kai kuriems Europos oro uostams patiriant iššūkių dėl aktyvaus keleivių srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija šalyje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedideli...
-
Europos Komisija „Rail Baltica“ skyrė dar 360 mln. eurų
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar apie 360 mln. eurų, penktadienį pranešė Komisija. Lėšos skirtos iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros ...
-
Taivano ministras: Rusijos grėsmė neatbaido nuo investicijų į Lietuvą
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu mano, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europoje didėjančios geopolitinės įtampos nesumažins investicijų Lietuvoje patrauklumo. Ministras akcentuoja, kad Lietuva yra NATO aljanso dalis, todėl, mini...
-
S. Skvernelis: rudenį nebebus galima nematyti gyventojus užklupusių ekonominių sunkumų6
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Seimo rudens sesijoje reikės grįžti prie siūlymų, kaip padėti gyventojams, Lietuvoje daugėsiant ekonominių problemų. ...
-
Kai kuriuos prastos būklės senos statybos daugiabučius ketinama griauti4
Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt. ...
-
Išleidžiama „Erasmus“ programos 35-mečiui skirta moneta1
Lietuvos bankas penktadienį į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Erasmus programos 35-mečiui paminėti. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos devyniolika eurą įsivedusių valstybių. Ik...