- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė.
„Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai. Čia yra, man atrodo, tokia ir tabu tema, prezidentė dažniausiai nekalba apie verslą, nebent kalbėdama apie tai, kad verslas turėtų skaidrėti ir būti labiau socialiai atsakingu“, - BNS sakė R. Skyrienė.
Pasak jos, kalboje trūko ir ekonominio šalies vertinimo - nors šalies vadovė kalbėjo apie Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, ji buvo tik labai menkai aptarta.
„Šiemet truputį mažoka to ekonominio vertinimo, mokesčių reforma nepaliesta praktiškai“, - teigė investuotojų atstovė.
Man visoje kalboje yra praeinanti gija, kad reikia gyvybiškai svarbių reformų ir kad politinės valios stoka tampa rimta problema.
Tačiau, pasak R. Skyrienės, prezidentė akcentavo, kad Lietuvoje trūksta reformų, teisingai kritikavo bandymą permesti atsakomybę arba vykdant reformas koncentruotis ne į darbą, bet į turto perskirstymą.
„Man visoje kalboje yra praeinanti gija, kad reikia gyvybiškai svarbių reformų ir kad politinės valios stoka tampa rimta problema. Taip kalbant ir apie Darbo kodeksą, dėl delegavimo Trišalei tarybai, ir dėl švietimo reformos, kad vietoj tikrai kokybiškos reformos, kurios, kaip sakė, gyvybiškai Lietuvai reikia, tampa turto dalybomis, perskirstymu ir panašiai, kam visiškai pritariu“, - aiškino R. Skyrienė.
Anot jos, svarbus ir teiginys, kad politinėse partijose trūksta kokybiškų narių, galinčių siūlyti veiksmingas reformas.
„Galbūt pirmą kartą išgirdau tokį dalyką - apie partijų kokybę, kad visgi atėjo laikas partijoms galvoti, kaip turėti kokybiškus narius ir investuoti į tuos žmones, nes aiškiai matoma, kad trūksta kompetencijų ir žinių, todėl, turbūt, reformos ir nevyksta. Ne tai, kad politinės valios stoka, bet daugiau yra nežinojimo“, - BNS teigė investuotojų atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...