Prezidentas: toks gynybos finansavimas turėtų išlikti ir ateityje

„Tas biudžetas, kurį mes numatome savo gynybai, viršija 5 procentus, ir, matyt, kad 2027 metais bus kažkur apie 5 procentus. Svarbiausia, kad jis išliktų nuoseklus ir kad mes nesiblaškytume: vienais metais skyrę 5,4 procento, kitais metais turėtume 3,5 procento karinį biudžetą“, – Prezidentūros perduotame komentare iš Briuselio kalbėjo G. Nausėda.

„Tai nebūtų teisingas kelias, nes turime labai aiškius poreikius, susijusius su nacionalinės divizijos kūrimu, ir mes tiesiog privalome juos finansuoti tam, kad ši divizija būtų ne tik ant popieriaus, bet būtų realiai egzistuojanti su visais reikalingais pajėgumais. Tai labai tikiuosi, kad užteks ir tos politinės valios, ir nuoseklumo net ir ateityje keičiantis valdžioms išlaikyti šitą trajektoriją“, – aiškino šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva dešimtmečius nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą.

„Didindami fiskalinį deficitą norime sumažinti saugumo deficitą. Kitaip tariant, saugumas, šalies gynyba kainuoja. Kainuoja tikrai nemenkus pinigus, ypatingai turint omenyje, kad pakankamai ilgą laiką, netgi, sakyčiau, dešimtmečiais, Lietuva nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą. Tai nėra joks priekaištas buvusioms valdžioms ar vyriausybėms – tiesiog buvo kitokia geopolitinė situacija ir mes nepadarėme tų darbų, kuriuos dabar, matome, būtinai reikėjo padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje išaugus karinės įrangos, amunicijos paklausai jų kainos irgi išaugo.

„Taip, būtų buvę kur kas prasmingiau investuoti tuos pinigus prieš 5 ar 10 metų, kai daug kas kainavo pigiau ir būtų galima buvę įgyvendinti tikrai daug projektų su mažesne pinigų suma. Šiandien situacija yra kita. Šiandien toje rinkoje, kurią mes vadiname karinės įrangos, amunicijos, technologijų rinka, stumdomasi pečiais, joje daug kas nori daug ką nusipirkti ir tikrai pinigų yra daugiau negu reikia, bet dėl tos priežasties gana smarkiai auga ir kainos“, – aiškino prezidentas.

Kaip rašė BNS, kitų metų biudžete gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. (BVP). Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimt milijonų eurų didesnis nei šiemet, tačiau procentas nuo ekonomikos dydžio bus mažesnis.

Praėjusių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.

Didelis finansavimas siejamas su tikslais išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimui.