„Jie (mokesčių pakeitimai – BNS) suguls į vieną vietą ir, svarbiausia, kad jie derėtų su mūsų ambicingais planais gynybos srityje, kad mes tų mokesčių reformų rezultate neprarastume didžiulių finansinių resursų, nes mums jų dabar reikia“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniaus Knygų mugėje sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė manantis, kad keičiant mokesčius bus priimti „labiausiai pribrendę“ sprendimai, o ne įgyvendinta didelio masto reforma.

„Veikiausiai ji (reforma – BNS) apsiribos tam tikrais labiausiai galbūt pribrendusiais sprendimais, kaip antai – pajamų suvienodinimas, jų apmokestinimas ne pagal kilmę, o pagal dydį, dar vienas kitas sprendimas. (...) Pavyzdžiui, mes siūlome dėl neapmokestinamo pajamų dydžio už kiekvieną vaiką skatinant mūsų šeimas“, – teigė G. Nausėda.

„Bet jokių kalbų apie mokesčių naštos rimtą didinimą. Eina kalba tik apie, sakyčiau, kalibravimą tam tikrų mokesčių, kad iš tikrųjų būtų įgyvendinti tam tikri progresinio apmokestinimo principai, sumažintas lengvatų skaičius, bet tie, kurie dirba, kurie augina vaikus, jie neturėtų jausti jokio mokesčių naštos didėjimo“, – teigė prezidentas.

Bet jokių kalbų apie mokesčių naštos rimtą didinimą. Eina kalba tik apie, sakyčiau, kalibravimą tam tikrų mokesčių (...).

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas kol kas neįvardija.

„Manau, kad nekartokime tų klaidų, kurias darė ankstesnė Vyriausybė, kuri sakė „žiūrėkite, pakalbėkime apie vieną, pakalbėkime apie kitą mokestį“, tai vienas įmetamas, kitas įmetamas. Galiausiai visa mokesčių reformos idėja buvo sukompromituota, kadangi nebekalbėjome apie visumą, kalbėjome apie kažkokius atsitiktinius vienetinius sprendimus. Viskas baigėsi tuo, kuo jūs puikiai žinote, kad baigėsi“, – teigė G. Nausėda.

„Dabar bandoma mažiau kalbėti, rengti tuos pasiūlymus, kurie bus pateikti visumoje“, – pridūrė jis.

Valdantieji svarsto progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, taip pat pelno mokestį didinti dar 1–2 punktais.

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį teigė, kad svarstomi mokesčių pakeitimai nebus drastiški, jie beveik nepaliestų iki vidutinio darbo užmokesčio gaunančių žmonių, o verslas nepaisant pokyčių išsaugotų konkurencingumą. 

Kaip skelbė BNS, sausio viduryje VGT priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.