- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad opozicijos siūlymui labiau remti nuo krizės nukentėjusius gyventojus biudžete nėra lėšų, tačiau Vyriausybė pati planuoja siūlyti savo priemones, kaip papildomai paremti darbo netekusius žmones arba nukentėjusius darbuotojus.
„Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota, tai dabar vertinimas būtų labai paprastas: tų priemonių tiesiog nebūtų įmanoma įgyvendinti – tam biudžete nėra lėšų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Šimonytė.
Seimas trečiadienį ėmėsi svarstyti „valstiečių“ siūlymą labiau remti nuo krizės nukentėjusius gyventojus, grįžtančius dirbti darbdaviams atšaukus jų prastovas, bei socialdemokratų siūlymą savarankiškai dirbantiems gyventojams padidinti valstybės išmoką.
Taip jau būna, kad opozicija neretai pasiūlo tokių priemonių, kurioms biudžete lėšų nėra ir nebūna suplanuota.
Balsuojant už Užimtumo įstatymo pataisas nepakako balsų jas atmesti. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos gegužės 11 dieną.
„Vyriausybė, žinoma, išvadą dėl šių projektų pateiks, tačiau aš neatmesčiau, kad ta išvada bus tokio turinio, jog bus pateikti alternatyvūs Vyriausybės pasiūlymai, kaip spręsti aktualias darbo rinkos problemas žmonėms, kurie galbūt neteks darbo arba kur reikės kažkokių papildomų finansinės paramos instrumentų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad gegužę tikslinant 2021 metų biudžetą bus galima aiškiau pasakyti, kokių reikės priemonių ir lėšų.
„Vyriausybė yra nusimačiusi gegužės mėnesį pateikti Seimui Biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, kadangi manau, kad tuo metu mes jau galėsime daug aiškiau, kokiomis priemonėmis ir kokių lėšų galbūt reikės papildomai (...) ir kokios tos priemonės turėtų būti, atsižvelgiant į tai, kaip ekonomikai seksis“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Valstiečiai“ siūlo nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės atstovai susitinka su verslu – ieškos, kaip mažinti biurokratinę naštą
Vyriausybės atstovai trečiadienį susitinka su verslo bendruomene ir bandys ieškoti sprendimų, kaip mažinti svarbius šaliai projektus vilkinančią biurokratinę naštą, aptars gynybos pramonės vystymą, mokesčių politiką, atotrūk...
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4
Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Turite 500 eurų banknotų? Jums naudinga tai žinoti
Kyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamen...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...