Anot jos, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų, kurie dabar numatyti pensijų ir įvairių socialinių išmokų indeksavimui.

„Gal ir galės kada nors būti prilygintas, bet tikrai ne šiuo metu. Tada turime sau užduoti klausimą, ar tuos 300 mln. eurų panaudoti papildomam pensijų indeksavimui, papildomam socialinių išmokų indeksavimui, kas taip pat įtraukta į biudžetą, energetikos kainų augimo apribojimui, arba turime panaudoti konkrečiai šitai priemonei“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Reikia balansuoti priemones, kurios skirtos konkrečioms socialinėms grupėms ir toms priemonėms, kurios yra horizontalios ir visko vienu metu vis tiek nepadarysi“, – pridūrė ji.

Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė.

Premjerės teigimu, NPD turi būti taikomas iki tokios ribos, kurios naudą pajustų didžioji dalis dirbančiųjų.

„Kur ta riba yra, mes orientavomės į tai, ką rodo statistika. Ji rodo, kad didžioji dalis dirbančiųjų yra iki tos ribos, kur taikomas NPD ir todėl į ten naudą ir reikia koncentruoti“, – sakė I. Šimonytė.

„Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė, ten jau kalbam apie eurą–du, kur tikrai žmonėms didelio skirtumo nėra, gal principo reikalas ir yra, bet finansiškai didelio nėra. Bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, galime padėti tiems, kuriems sunkiausia yra atremti augančias kainas“, – pridūrė ji.

NPD nuo birželio didės 80 eurų iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė. 

Padidinus NPD gyventojai, kurių pajamos siekia minimalią algą, kas mėnesį „į rankas“ gautų papildomai 16 eurų, o uždirbantys 1 tūkst. – 12 eurų daugiau. Dėl to šių metų biudžetas neteks maždaug 103 mln. eurų. VDU 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė maždaug 1679 eurus.