„Tikrai niekas nekalba apie bendro tarifo didinimą, kuris yra 21 proc. Tikrai nekalbame apie 5 proc. tarifo keitimą, nes tai yra vaistai, kitos gyvybiškai svarbios prekės. Na, o kalbant apie 9 ar 12 proc. tarifą, tikrai tokia diskusija vyksta, nes ten pakliūna mažiau gyvybiškai svarbios prekių ir paslaugų kategorijos“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

Vyriausybės vadovas patvirtino, kad vyksta diskusijos ir dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymo PVM lengvatą taikyti maitinimo įstaigoms darbo dienomis. Visgi jis nemano, kad lengvata turėtų būti taikoma visam viešojo maitinimo sektoriui.

„Tam tikrus saugiklius tikrai reikia galvoti, jeigu būtų priimtas toks politinis sprendimas. Mes turime tinklines maitinimo įstaigas, kurios su dideliais finansiniais sunkumais nesusiduria, bet turime ir kulinarinį paveldą arba vietovės žymenį turinčias maitinimo įstaigas (...), jos galėtų tikėtis tam tikro valstybės palaikymo per mažesnį PVM tarifą“, – teigė premjeras.

Galimus mokestinius pakeitimus koalicinė taryba aptarė praėjusią savaitę, tačiau konkrečių siūlymų politikai ir tuomet nedetalizavo.

Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad parlamentas mokestines pataisas turėtų priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė Eltai anksčiau teigė, jog mokestinės korekcijos bus priimamos atsižvelgiant į socialiai jautrias visuomenės grupes.

Tarp galimų pokyčių politikė taip pat įvardino NT, pelno mokesčio pakeitimus, didesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, tam tikros apimties pokyčius taikant dalį lengvatų.

Kartu G. Paluckas iškėlė idėją, jog galima būtų įvesti lengvatas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančioms įmonėms, leidžiant iš apmokestinamų pajamų atskaityti tris kartus didesnes išlaidas nei buvo patirtos iš tiesų.

Tokiu būdu, pasak premjero, net pakėlus pelno mokestį į aukštos pridėtinės vertės kūrimą besiorientuojantis verslas didesnės naštos nepajustų.