- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog Kremlius fronte nenaudoja lietuviškų komponentų.
Ministras pirmininkas pakartojo, jog Rusijos kariuomenės nepasiekia nei lietuviška gynybos, nei dvigubos paskirties produkcija.
„Iš 50 tūkst. sankcionuotų prekių ar komponentų sąrašo nė vienas iš Lietuvos nepateko į frontą. Lygiai taip pat dvigubos paskirties prekių, nors menamai jas galima naudoti ir karinėje pramonėje, nėra fiksuota nė vieno lietuviško tiekėjo atvejo, kad tai būtų faktiškai panaudota kare fronto linijose“, – interviu radijo stočiai „M-1“ penktadienį sakė G. Paluckas.
„Tokios informacijos niekas neturi“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Bendrai ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui penktadienį sakė, kad Lietuvos bendrovių produkcija pernai ir užpernai sudarė apie 2,5 proc. viso tokių aukštųjų technologijų detalių – procesorių, mikroschemų ir kitų – eksporto. Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.
Premjeras pripažino, kad dalis sankcionuojamų prekių per trečiąsias šalis patenka į Rusijos rinką.
„Taip, sankcijos neuždaro visų galimų apėjimo kanalų. Ne tik šis tyrimas, bet ir kiti aiškiai rodo, kad tame procese dalyvauja Kinija, Honkongas, Pietų Korėja ir Taivanas“, – sakė G. Paluckas.
Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus (...)
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei pakoreguoti buvusios Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą, bet laikantis europinių reglamentų.
G. Paluckas pabrėžė, kad nuo sausio galiojantis griežtesnis eksporto ribojimas sankcijų Rusijai efektyvumo nepadidino, tačiau išaugino administracinę naštą eksportuotojams, kurie „neturi nieko bendra su bendrais ar menamais pažeidimais“.
Muitinės departamentas „M-1“ pranešė, jog draudimų išimtys turėtų būti minimalios, nes jos apsunkina kontrolę, didina sankcijų pažeidimų riziką. Institucijai nurodė, jog jai trūksta apie 300 darbuotojų, kad ji galėtų griežčiau kontroliuoti sankcijų įgyvendinimą, todėl ji pritarė dabartinei sugriežtintai tvarkai.
Pasak premjero, Lietuvos sankcijų sąrašas yra „gerokai išplėstas, palyginti su ES reglamento sąrašu“, tad eksporto ribojimų atlaisvinimai krūvį pareigūnams galėtų sumažinti, nes jiems nebereiktų tikrinti visų nacionaliniu lygiu sankcionuojamų dvigubos paskirties prekių, iš kurių tik kelios dešimtys gali būti panaudojamos kare.
„Nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, tačiau valstybės institucijos savo kontrolės išteklius nukreips į didžiausios rizikos taškus, o ne plieks į visas puses, mėgindami žiūrėti 2 tūkst. prekių kategorijų, kurios savaime tikrai nekelia niekam jokios grėsmės“, – penktadienį radijui „M-1“ sakė G. Paluckas.
„Muitinei, be jokios abejonės, yra daug paprasčiau tiesiog turėti visą bendrą sąrašą, ne selektyvų, nieko nesiaiškinti, nieko neieškoti. Tiesiog negalima ir tiek. Bet eksporto politiką ir sankcijų politiką visgi formuoja ne muitinė“, – kalbėjo premjeras.
Buvusi Vyriausybė gruodį uždraudė lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, išskyrus 10.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę sakė, kad eksporto draudimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...