Prekybininkai, iki šiol džiaugęsi didžiuliu pelnu, su nerimu žvelgia į smunkančius pardavimo rodiklius. Tiesa, pirkėjai gali sulaukti gerų žinių, nes krintant paklausai krinta ir kainos.

Pardavimas stoja

Nebūdami tikri dėl savo ateities Lietuvos gyventojai pirmiausia iš pirkinių sąrašo išbraukia elektronikos prekes ir alkoholinius gėrimus. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 66 proc. lietuvių nusprendė neįsigyti elektronikos prekių, tokių kaip televizoriai, fotoaparatai, muzikos grotuvai ir kt. 11 proc. respondentų yra linkę šios kategorijos prekių pirkti mažiau, o 7 proc. renkasi pigesnes.

Taupydami gyventojai taip pat rečiau užsuka ir į parduotuvių alkoholinių gėrimų skyrių. 37 proc. apklaustų pirkėjų pripažino rečiau įsigyjantys tokių prekių, o 26 proc. svaigalų planuoja pirkti ateityje. Alkoholio pirkimo įpročių nepakeitė tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

"Baigėsi laikai, kai pirkėjai šlavė lentynas. Pardavėjams teks iš pagrindų peržiūrėti pardavimo strategijas ir pirmiausia išsiaiškinti bei atsižvelgti į pirkėjų poreikius. Prekybininkams reikia labai aiškiai žinoti, ko tikisi ir ką sau gali leisti pirkėjai", – sakė apklausą atlikusios žiniasklaidos planavimo agentūros "Phd" direktorius Nerijus Kalinauskas.

Kokybę keičia kaina

Tyrimas taip pat parodė, kad renkantis maisto prekes vis svarbesnis veiksnys yra kaina. Vasarį patraukli kaina buvo svarbi 8 proc. respondentų, o dabar ją kaip prioritetą perkant maisto produktus nurodė jau 13 proc. apklaustųjų.

Lietuvos gyventojai tapo ir ne tokie reiklūs kokybei – ją kaip svarbiausią aspektą renkantis maisto produktus vasarį įvardijo 16 proc. apklaustųjų, gegužę – 13 proc. Svarbiausias veiksnys išliko kainos ir kokybės santykis – tam pirmenybę teikia apie 70 proc. respondentų.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas taip pat teigė, kad tautiečių pirkimo įpročiai keičiasi. Esą sunkmečiu vartotojai atsisako jiems nereikalingų pirkinių ir prabangos prekių. O tas, kurių neįmanoma nepirkti, keičia pigesnėmis.

"Tai labiau psichologinis aspektas. Valgome ne ką mažiau nei anksčiau, bet žmonės nežino, ko tikėtis. Daugelis bijo dėl darbo, dėl rytojaus, tad net ir galėdami pirkti brangesnius gaminius, jie renkasi pigesnes prekes, o pinigus taupo", – vartotojų psichologiją aiškino M.Busilas.

Gyventojai taupo

Tai, kad pardavimo apimtis sparčiai mažėja, pripažįsta ir patys prekybininkai. Prekybos centrai priversti keisti veiklos strategiją – skelbia nuolaidų akcijas, masiškai mažina kainas ir ieško daugiau pigesnių gaminių.

"Smuko beveik visų grupių prekių pardavimas – tiek maisto, tiek chemijos. Apie buitinę techniką apskritai nekalbu. Tiesa, yra produktų, kurių lietuviai tikriausiai niekuo negali pakeisti, pavyzdžiui, pienas. Taigi tokių prekių pardavimas, palyginti su pirmu praeitų metų ketvirčiu, keliais procentais ūgtelėjo. Bet daugumos prekių parduodame mažiau. Šiuo metu yra labai nedaug gaminių, kurių perkama tiek pat kaip anksčiau. Dar mažiau yra tokių produktų, kurių pardavimas auga", – dienraščiui sakė didžiausią Baltijos šalyse prekybos tinklą valdančios bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Prekybininkai teigia pastebintys, kad daugiau parduodama nagų ir odos priežiūros reikmenų. "Galima spėti, kad darytis manikiūrą grožio salone moterims tampa per brangu, tad jos pačios perka tam reikalingus reikmenis ir šias procedūras atlieka namie. Didėja ir naminių gyvūnų priežiūros reikmenų pardavimas", – pridūrė pašnekovė.

Trumpas interviu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu

Ar lietuviai tik mažina kasdienes išlaidas, o gal nerimaudami dėl ateities kaupia lėšas dar juodesnei dienai? Apie gyventojų taupymo įpročius kalbamės su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu.

– Ar bankai jaučia, kad žmonės pradėjo labiau taupyti?

– Tie žmonės, kurie turėjo lėšų ir buvo pradėję taupyti ar investuoti prieš krizę, jų turi ir dabar. Pinigų bankų klientai neatsiima, nebent keičia finansines priemones. Bet investuojamų ir bankuose kaupiamų lėšų taip pat beveik nedaugėja. Suprantama, naivu būtų tikėtis, kad per ekonomikos nuosmukį žmonės pradėtų investuoti. Tiesa, gyventojų indėlių šiek tiek mažėja. Išvadas dar sunku daryti, bet gali būti, kad pinigus atsiima darbus praradę gyventojai tam, kad galėtų patenkinti bent pagrindinius poreikius. Dabar nelabai palankus metas pradėti aktyviai taupyti, nors palūkanos gana aukštos. Žmonės nelabai turi laisvų pinigų, kuriuos galėtų skirti ilgalaikiams taupymo produktams. Tai rodo ir balandžio mėnesio bankų rezultatai. Dabar užduotis mums (bankams – red. past.) išlaikyti tuos resursus, kuriais disponuojame.

– Apie kokius rezultatus kalbate?

– Balandį, pirmą kartą šiais metais, užfiksavome, kad mažėja fizinių asmenų terminuotųjų indėlių portfelis. Šių indėlių sumažėjo 157,4 mln. litų. Manome, kad klientai dalį pinigų iš savo sąskaitų veikiausiai investavo į alternatyvias taupymo priemones, dalis lėšų buvo skirta būtiniausiems  poreikiams tenkinti. Balandžio pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose iš viso laikė 23,8 mlrd. litų.

Beje, bendras fizinių ir juridinių asmenų indėlių portfelis balandį, palyginti su kovu, padidėjo 359,2 mln. litų. Juridinių asmenų terminuotųjų indėlių suma išaugo 508 mln. litų. Tačiau, kaip ir anksčiau, įmonės sausino savo einamąsias sąskaitas, jos sumenko 264 mln. litų.

– Tikriausiai mažėja ir šalies gyventojų skolos bankams?

– Taip, bendra paskolų suma mažėja. Balandį ji susitraukė 467 mln. litų, tačiau šis pokytis, palyginti su kovu, nebuvo toks pastebimas. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, mažino savo įsipareigojimus bankams.

Bendrai visų skolininkų įsipareigojimai bankams siekė beveik 68,4 mlrd. litų. Naujai išduotų būsto paskolų rinkoje ypatingų pokyčių nėra – nuo metų pradžios ši suma mažėja. Per balandį naujų būsto paskolų sutarčių pasirašyta už 69,7 mln. litų, kovą – už 74,528 mln. litų. Vartojamųjų paskolų sutarčių balandį pasirašyta už 21,3 mln. litų. Šis rodiklis taip pat beveik nekinta.

Pagrindinių grupių prekių pardavimas

Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, parduota (proc.)

Šaltinis: "Maxima LT"