- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Silpnoji grandis maisto rinkoje yra pirkėjai ir augintojai, tuo tarpu prekybininkai ir perdirbėjai atsiriekia pačią didžiausią riekę, praneša LNK.
Kainų specialistas Petras Čepkauskas plačiau papasakojo apie situaciją Lietuvoje.
– Šią liepą buvo linksmai liūdnos tendencijos. Palyginus su praeitų metų liepa, mes toliau brangstame. Žiemą ar pavasarį sakydavome, kad iš 52 prekių dvi pinga, dabar turime šiek linksmesnę situaciją. Turime 31 brangstančias ir 21 pingančias prekes. Bulvės pas mus brangsta 65 proc. Duonos produktai ir toliau brangsta, nors ir kuras, ir grūdai atpigo. Pigiausias batonas brangsta 46 proc. Matome, kad torto dalis, kuri papuola prekybininkams ir apdirbėjams, labai stipriai sustorėjo. Uždarbiauja mūsų verslo liaudis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Prekybininkai dabar skelbia, kad pjauna kainas, pinga tas, pinga anas, bet jūs sakot, kad tas pigimas nelabai jaučiamas.
– Problema yra tame, kad prekyba su gamintojais nori išlaikyti tą patį kainų lygį ir mus subombarduoja akcijomis. Ar 2020 m. pamatytumėte sviestui 50 proc. akciją? Sviestas kainuodavo apie eurą. Ar jums parduodavo po 50 centų? Ne, bet dabar akcijos metu gauname to paties sviesto pakelį už 1,3 ar 1,5 euro, jo normali kaina 2,5 eurų.
– Koks procentas atitenka gamintojams Lietuvoje ir Lenkijoje?
– Lenkijoje žaliavinis pienas yra superkamas po 46 centus, pas mus po 35 centus. O sviestas Lenkijoje kainuoja su akcija apie 70 centų, Lietuvoje su akcija už eurą nerasi.
Uždarbiauja mūsų verslo liaudis.
– Kaip mes atrodome Europos kontekste?
– Pas mus maisto prekės brango praktiškai dvigubai. Praeitais metais mes augome apie 30 proc. maiste, kitos šalys augo 10-15 proc. ir ten žiniasklaida jau taip spiegė, kad tai didžiausia katastrofa. Mačiau tyrimą, kai Britanijos reguliatorius tyrė, ar Britanijos tinklai nedalyvavo kainų kėlime ir nustatė, kad nedalyvavo. Pelningumas Britanijos prekybos tinklų sumažėjo 40 proc., kai tuo tarpu pas mus viskas buvo labai lygu, stabilu.
– Pabaigai šiek tiek optimizmo. Ar galite pasakyti, kas pas mus atpigo?
– Praeitų metų lyderis saulėgrąžų aliejus atpigo 43 proc. Jei jis kainavo virš 3 eurų, tai dabar šiais metais nustatytas vidurkis yra 1,7 eurų. Aliejų tikrai galime nusipirkti pigiau. Jogurtas pigo 28 proc., bet kiti pieno produktai pigo tik apie 10 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę2
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
G. Paluckas: prie Lietuvos gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Europos institucijos1
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga. ...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...
-
G. Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą. ...