Prekyba svaigiaisiais gėrimais turėtų būti laisvesnė?

Neįmanomos prognozės

Seimo Sveikatos reikalų komitetui lapkričio pabaigoje nutarus siūlyti nekeisti alkoholio prekybos tvarkos ir siūlomas pataisas atmesti, pagrindinio Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad kai kuriems atlaisvinimams vis dėlto bus pritarta, o dalis narių tikina, kad dabar ne laikas pokyčiams.

Parlamento komitetas svarstys valdančiųjų siūlymą liberalizuoti alkoholio prekybą. Komitete dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas prognozuoja karštas diskusijas.

"Labai sunkios čia prognozės", – teigė komiteto vadovas konservatorius Kazys Starkevičius. Jis įsitikinęs, kad daliai pataisų vis dėlto bus pritarta.

"Nenoriu su tuo sieti, kad čia mes ekonominės naudos iš to gausime, čia sveikatos klausimai. Bet tam tikrų gerųjų patirčių neatmesime. Pagal komiteto narių nuotaikas, kai kam bus pritarta – kažkokie pokyčiai bus į palaisvėjimą", – tvirtino jis.

A.Kupčinskas nenori prognozuoti, kaip bus balsuojama, nes frakcijų nuomonės skirtingos, be to, kai kuriose frakcijose yra skirtingų pozicijų.

"Tai gali būti tam tikra mišrainė, kaip sukris balsai, bet nesinorėtų, kad visa grandinė sugriūtų, todėl kalbų yra, jog gal būtų galima suskirstyti pataisas į kelis blokus, kad nebūtų išpiltas visas kibiras su viskuo", – BNS tvirtino jis.

Bambaliai yra bambaliai

"Vilniaus degtinės" generalinis direktorius Rokas Mituzas "Kauno dienai" kalbėjo, kad neaišku, ar draudimais norima pasiekti rezultatą, ar gražesnę statistiką.

"Ironizuoju – "uždraudė BMW automobilius, BMW nebedaužo autobusų stotelių". Statistikos rodikliai pasiekti geri, bet ar iš esmės išspręsta  problema? – retoriškai klausia R.Mituzas. – Pavyzdžiui, jei kovojama su alkoholio vartojimo problema, ar ką gali pakeisti pardavimo laiko griežtas ribojimas? Problema ne tai, kad žmogus nori įsigyti brangesnio gėrimo butelį sekmadienį po pietų. Kaimuose geriami bambaliai, tačiau su draudimais susiduria visiškai kiti žmonės. Tie žmonės nevaikšto į renginius, o juose draudžiami stipresni gėrimai. Priimti draudimai, vadovaujantis 20 metų senumo nuostatomis, kad alkoholis yra tik degtinės butelis, lašinys ir raugintas agurkas. Tokia nuomonė seniai pasikeitusi. Ir neaišku, kodėl, pavyzdžiui, alaus išgerti gali, o kokteilio – ne. Nelogiška."

Problema ne tai, kad žmogus nori įsigyti brangesnio gėrimo butelį sekmadienį po pietų. Kaimuose geriami bambaliai, tačiau su draudimais susiduria visiškai kiti žmonės.

Kitas svarstytinas dalykas, anot jo, kai skelbiama, kad vartojimas mažėja. Prieš 20 metų nebuvo nė vieno golfo lauko, labai mažai – lauko teniso aikštelių. Dabar visko daug, žmonės randa kitokių laisvalaikio praleidimo formų nei alkoholis.

"Svaigiųjų gėrimų vartojimas natūraliai mažėja. Nereikia sakyti, kad va, uždraudėme, pasiekėme tikslą, – mano R.Mituzas. – Alkoholizmo problema yra, reikia spręsti ją. Bet. Kultūringas vartojimas neatsiranda per vieną dieną. Kaip ir sveika gyvensena. Kaip ir judėjimas kasdien darosi vis madingesnis. Kaip ir vis mažiau vartoti alkoholio. Viskas atsiranda natūraliai. Nebūtini jokie draudimai, ribojimai. Jei jie yra, turi būti pagrįsti. Ta politika turi būti tikslinga."

Svarstymų yra įvairių

Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" narys Lukas Savickas visų pirma siūlo įvertinti, ar projektas pateiktas tinkamu metu.

"Valstybėje – kelios sudėtingos situacijos: vis dar nesuvaldyta koronaviruso pandemija, nelegalių migrantų antplūdis pasienyje, o projektas kels ne vieną klausimą. Dėl projekto net tarp valdančiųjų nėra bendro matymo ir sutarimo", – BNS teigė buvęs "valstietis" ir anuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas.

Praėjusios kadencijos Seime būtent "valstiečių" iniciatyva buvo sugriežtintas alkoholio pasiekiamumas.

"Reikia principingai diskutuoti, ar tai, kad alkoholio suvartojimo skaičiai reikšmingai pasikeitė per pastarąjį laikotarpį, nėra pakankamas pagrindas labai atsargiai vertinti kokį nors suformuotos praktikos pasikeitimą", – pridūrė jis.

Ekonomika – irgi svarbu

L.Savicko manymu, ankstesnės Seimo kadencijos įtvirtintas požiūris į alkoholio vartojimą davė rezultatų, todėl jis ragina ir toliau į šią politiką žiūrėti "per sveikatos prizmę, o ne ekonominę".

A.Kupčinskas yra liberalesnis ir tikisi, kad Ekonomikos komitetas pataisas vertins iš ekonomikos pozicijų.

Jis nepritaria suvaržymams alkoholio reklamai leidiniuose, taip pat neprieštarautų, kad būtų keičiamas prekybos alkoholiu laikas.

"Valanda, iki kurios leidžiama arba draudžiama prekiauti, neturi jokių objektyvių ir pagrįstų motyvų. Kodėl 15 val., o ne 13 val. ar 18 val.? Su Linu Slušniu, Sveikatos reikalų komiteto nariu, esame registravę pataisą, kad iš viso sekmadienį būtų neleidžiama alkoholiu prekiauti. Eikite į kavines, restoranus, remkite smulkųjį verslą", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Jis taip pat pritaria idėjai alkoholio pirkėjų amžiaus ribą sumažinti, bet tik silpniesiems svaigalams – nuo aštuoniolikos metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

Yra argumentų prieš

Kaip sakė Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus, frakcija  pataisoms linkusi nepritarti.

"Taip sunkiai pasiekėme tai, kaip sumažinti alkoholio vartojimą. Nebuvo lengva. Lyg persilaužimas įvyko, ir dabar tas liberalizavimas. Nemanau, kad jis prisidės prie alkoholio vartojimo stabdymo", – tvirtino J.Pinskus.

Jis, be kita ko, mano, kad svarstymai dėl laisvinimų yra per ankstyvi.

Konservatorius Paulius Saudargas taip pat įsitikinęs, kad dar ne laikas ribojimus švelninti: "Manau, kad tikrai ne laikas absoliučiai jokių ribojimų naikinti ar švelninti."

"Lietuva priėmė kelis paketus dėl alkoholio vartojimo ribojimų. Ir ką turime? Lietuva yra penkta nuo galo pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą, o buvo kažkada pirmoje vietoje nuo galo – visiškame dugne. Tai ar čia jau laikas džiaugtis ir visa tai naikinti? Ar esame vis dar dugne, tik nuo dumblo atsispyrėme?" – citavo parlamentarą BNS.

P.Saudargas priminė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas per pandemiją riboti alkoholio vartojimą.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad Ekonomikos komitetas pataisas vertins ne tik gilindamasis į tai, kas aktualiausia verslui, bet įvertins ir visuomenės sveikatos požiūriu.

Kita vertus, jis mano, kad dabar alkoholio rinkoje pažeidžiama konkurencija, nes silpnu, iki 15 ° alkoholiu, pavyzdžiui, alumi, vynu, šampanu, negalima prekiauti degalinėse.

"Yra paliktos parduotuvės, bet eliminuotos degalinės. Čia slidus momentas, nes mažmeninių parduotuvių tinklas labai išvystytas – alkoholio pasiekiamumas didelis, o degalinės eliminuotos, nepaisant to, kad už kampo yra parduotuvėlė. Čia iškraipytos konkurencijos požymis, ir tai komitete akcentuosiu, kad persvarstytume, nes tai prieinamumo nepadidins", – kalbėjo jis.

Ekonomikos komitetas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų imsis antrą gruodžio savaitę. Jo išvadą svarstys Seimas.

Pakeitimais siūloma alkoholio pirkėjų amžiaus ribą sumažinti, priklausomai nuo svaigalų stiprumo, nuo aštuoniolikos metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų. Alkoholio būtų galima įsigyti kasdien nuo 10 iki 20 val., įskaitant sekmadienį.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi "valstiečių" valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., uždrausta bet kokia alkoholio reklama.

Pasiūlymai, ką liberalizuoti

Liberalų sąjūdžio frakcija Seimui dar vasarą pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais būtų atšaukiami nepagrįsti draudimai dėl alkoholio reklamos ir prekybos laiko bei siūloma sumažinti amžių, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, priklausomai nuo svaigalų stiprumo: nuo aštuoniolikos metų – iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

"Džiaugiuosi, kad alkoholio suvartojimas mažėja, jaunimas darosi sąmoningesnis ir aktyvesnis. Tačiau manau, kad dalis dabar galiojančių alkoholio draudimų yra pertekliniai, nelogiški ir kelia pasipiktinimą visuomenėje, o ne realios naudos. Turime atšaukti nelogiškus draudimus, ribojančius mūsų piliečių ir verslų teises. Pertekliniai draudimai didina šešėlinę alkoholio prekybą ir neprisideda prie to, kad asmenys, turintys priklausomybę,̨ gautų tinkamą pagalbą", – aiškino vienas iš projekto iniciatorių liberalas Andrius Bagdonas.

Alkoholio kontrolės įstatymo peržiūrai buvo sudaryta darbo grupė iš visų valdančiųjų frakcijų atstovų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad koalicijoje yra sutarimas švelninti ribojimus, tačiau daugiausia diskusijų iškilo dėl smulkių detalių: "Darbo grupėje atsirado labai daug smulkių siūlymų, kurie užgožė kai kuriuos esminius momentus. Tačiau savo rinkimų programoje žadėjome atšaukti nepagrįstus draudimus – įstatymo projektas jau įregistruotas ir bus teikiamas Seimui."

Kaip rašoma naujoje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje, svaigalų pardavimo laikas būtų suvienodintas visomis savaitės dienomis – nuo 10 iki 20 val. Taip pat siūloma panaikinti ir perteklinius alkoholio reklamos ribojimus.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 5 proc. girtaujančių asmenų, kurie suvartoja maždaug 35 proc. viso alkoholio kiekio. Šie girtaujantys asmenys alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja ne viešosiose įstaigose ar renginiuose, bet namuose. Anot liberalo A.Bagdono, nelogiška, kad griežti alkoholio kontrolės ribojimai galioja tik dėl dalies priklausomybę turinčių asmenų.

"Visi pilnamečiai piliečiai turi turėti tokias pačias teises – daugiau nei keista, jei asmuo gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti automobilį, būti pašauktas į karinę tarnybą, susituokti, tačiau savo vestuvėse negali išgerti taurės šampano. Kai žmogui sukanka aštuoniolika metų, jis tampa visiškai atsakingas už savo veiksmus – turime pasitikėti žmonėmis", – aiškino idėją Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A.Bagdonas.

Lengvins gamintojų veiklą

Parlamente skinasi kelią pataisos, numatančios sušvelninti sąlygas nedideliems alkoholio gamintojams. Seimas po svarstymo jau pritarė tokioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms: už balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, susilaikė 20.

"Nuosava laboratorija verslui yra didžiulės išlaidos ir, aišku, ypač jeigu tai smulkusis verslas, tokia tyrimų laboratorija gali kainuoti ir keliolika, ir keliasdešimt tūkstančių eurų", – teigė Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.

Jeigu per paskutinį balsavimą Seimas pataisoms pritartų, alkoholio gamintojai galėtų neturėti nuosavos kokybės tyrimų laboratorijos – užtektų sudaryti sutartis su kitais tyrėjais.

Šis palengvinimas galiotų ir stambiesiems, ir smulkiesiems gamintojams – licencijas siūloma išduoti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo gamybos apimčių, kaip buvo iki šiol.

Dabar licencijos gaminti alkoholį išduodamos, kai įmonė turi savo laboratoriją arba neturi, bet gamina nedaug alkoholinių gėrimų ir juos tiria kitose laboratorijose.

Anksčiau BNS kalbinti rinkos ekspertai įspėjo, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad, neturint savo laboratorijos, patiems gamintojams kontroliuoti kokybę gali būti sunkiau.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun sako, neteisinga gerinti sąlygas verslui, kurio produktai sukelia ligas, priklausomybę. Ji prognozuoja išaugsiantį alkoholio prieinamumą, nes augtų gamybos apimtys, daugėtų alkoholio gamintojų.

Beje, Seimas spręs, ar nuo 2022 m. liepos Lietuvoje liberalizuoti ne stipresnių kaip 65 ° naminių alkoholinių gėrimų gamybą.

Samanės ir kitų tradicinių gėrimų gamybos siūloma leisti imtis kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams.

Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas antradienį Seimas priėmė svarstyti. Už tai, kad jos būtų svarstomos, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo keturiolika, o susilaikė septyniolika. Toliau pataisas Seimas svarstys 2022-ųjų pavasarį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Pakeitimus registravo 21 įvairioms valdančiųjų ir opozicinėms frakcijoms priklausantis parlamentaras.

Teigiama, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą.

Pakeitimais siūloma leisti gaminti alkoholio produktus ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas, yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, o jų ūkiai yra oficialiai įregistruoti.

Tik tokiose kaimo turizmo sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą bei jų ragauti.

Šie gėrimai būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Jie galėtų pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų ne stipresnių kaip 65 ° alkoholinių gėrimų.

Analogiškas siūlymas Seimo komitetuose buvo svarstomas 2018 m. pabaigoje. Tada buvo tvirtinama, kad jeigu ūkininkas per metus degustuoti ir parduoti pagamintų tą leidžiamą kiekį degtinės, jos kasdien per degustacijas būtų išgerta arba parduota apie 3 l.

Jeigu šįkart Seimas pritartų naminukės legalizavimui, jos gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologijos reikalavimus, kontrolės tvarką nustatytų Vyriausybė.

Pataisų Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad, įteisinus naminės degtinės gamybą, atsirastų galimybė perdirbti šalyje užaugintus perteklinius rugius ir uogas, medų, būtų sukuriama daugiau darbo vietų kaimo turizmo sodybose.

Pataisų iniciatoriai sako, kad dėl neįteisintos naminės degtinės gamybos blogėja kriminogeninė situacija. Jų duomenimis, pernai už naminukės gamybą policija įvairias bausmes skyrė 138 žmonėms.

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 °, o alaus – iki 9,5 ° stiprumo.

Seimas pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo svarsto daugiau negu dešimtmetį.

Draudimai perlenkus lazdą turi priešingą efektą

– Kaip vertintumėte gėrimų rinkos liberalizavimą? – dienraštis klausė bendrovės "Volfas Engelman" generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko.

– Kaip liberalūs žmonės, iš principo esame prieš suvaržymus, ypač nepagrįstus ir žeminančius, taigi atlaisvinimus vertiname teigiamai.

– Ankstesnė valdžia labai stipriai akcentavo alkoholio draudimų reikšmę. Kitose valstybėse tokių drastiškų ribojimų nėra. Gal turėtume labiau visuomenę mokyti alkoholio vartojimo kultūros. O kaip tai padaryti, kai uždrausta bet kokia reklama?

– Pagal su alkoholiu susijusius draudimus (reklama, prekybos laikas, amžius etc.), mūsų žiniomis, Lietuva patenka tarp šešių labiausiai suvaržytų šalių pasaulyje, beje, kitos šešios šalys yra musulmoniškos... Valdžia kažkodėl protingus ir sąmoningus žmones laiko kvailais ir nesąmoningais, kuriems reikia viską drausti, tačiau žmonės suranda būdų, kaip kvailus draudimus apeiti. Pavyzdžiui, apsipirkti dideliais kiekiais Lenkijoje, laikyti didesnes atsargas namuose ar parsisiųsti dėžėmis to paties vyno iš Ispanijos. Draudimai turi ribotą poveikį, o perlenkus lazdą, suveikia priešingai. Pavyzdžiui, anksčiau niekad nesu namuose tiek alkoholio turėjęs, nes galima būdavo bet kada nusipirkti. O alus, kaip žinome, turi tokią savybę būti suvartojamas tiek, kiek jo yra namie, todėl su pardavimo valandų ribojimais dažnai duoda priešingą rezultatą.

Dauguma ankstesnės valdžios draudimų yra pro šalį, nukreipta į sąmoningus žmones, nors problemą su alkoholiu turi kita auditorija, vartojanti pigią degtinę ar stiprų alų plastikiniame butelyje. Ši auditorija reklamos nežiūri, jai svarbu kaina. Reklamos draudimas ilguoju laikotarpiu devalvuoja prekių ženklus, tada svarbiausiu argumentu tampa kaina, o norint, kad kaina būtų mažesnė, reikia mažinti savikainą ir kokybę, pereiti prie gėrimų pigesnėje plastikinėje taroje. Taigi, reklamos draudimas ilgainiui sąmoningo alaus vartojimo kultūrą griauna.

– Kodėl kitose valstybėse (kad ir Lenkijoje) didelė retenybė pamatyti besivoliojantį girtuoklį, nors alkoholio turintys gėrimai parduodami gerokai liberaliau? Tarkime, net maistinis spiritas legaliai stovi alkoholio lentynose.

– Daugelyje valstybių gėrimai parduodami liberaliau, kad ir Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje ir daugelyje kitų šalių gėrimų galima įsigyti jau nuo aštuoniolikos ar net šešiolikos metų. Ir tos šalys yra kultūringos, į kurias mes norime lygiuotis, ten alkoholizmo problemų nėra. Žmonių švietimas, auklėjimas yra pagrindinis dalykas. Ta pati Islandija prieš keliasdešimt metų turėjo bėdų, bet pasitelkusi švietimą jas išsprendė.

Įvairūs politikai aiškina, kad reikia mažinti alkoholio prieinamumą ir neva viską draudžiant klausimas bus išspręstas. Bet užtenka prisiminti sovietmetį, kai alkoholis buvo sunkiai prieinamas (degtinė, alus buvo deficitas, ne visada gaudavai parduotuvėje), reklamos visai nebuvo, o įsigyti buvo galima tik nuo 21 metų, tačiau, nepaisant to, žmonės gėrė labai daug ir nekultūringai, tikrai daugiau nei dabar. Tai vis dėlto esmė – ne draudimai, o žmonių švietimas ir sąmoningumo didinimas?

– Kaip vertinate įvairius gėrimų ribojimus viešuosiuose renginiuose? Norintieji išgerti vis tiek randa būdų tai padaryti, dažniausiai slėpdamiesi. Negi švenčių dalyviai nenusipelno jokio valdžios pasitikėjimo?

– Draudimai dažniausiai sukelia priešingą efektą, nes žmonės labai išmanūs ir randa būdų, kaip svaigintis, tik dažniausiai jau nelegaliai ir nekultūringai. Kaip parodė liūdna patirtis šalių, kur renginiuose buvo draudžiamas alkoholis, didelė jaunimo dalis perėjo prie narkotikų, nes  paprasčiau įeiti jau pavartojus, to nematyti vizualiai ir pan. Tai baisi patirtis.

– Ar gamintojų kaltė, kad suvartojama daug alkoholio? Ar jaučiate, kad valstybė turi rūpintis žmonių laisvalaikiu, kad būtų prieinamesnis sportas, kultūros renginiai?

– Draudimai turi tik labai trumpalaikį, momentinį poveikį. Kaip sako lietuviškas priežodis: prisidarius į kelnes, šilta būna tik trumpam, tai panašiai ir su tais draudimais. Kaip rodo statistika, žmonės daug alkoholio vartoja ne todėl, kad tai jiems skanu, o tiesiog norėdami pabėgti nuo liūdnos realybės. Ypač tai būdinga Lietuvai. Todėl reikia daryti, kad žmonėms liūdna nebūtų: kurti darbo vietas, didinti pajamas, organizuoti jų (ypač kaimo vietovių gyventojų) laisvalaikį, bet tam reikia laiko, kantrybės ir kompetencijos. O politikai laiko ir kantrybės (ir kompetencijos) dažniausiai pritrūksta. Paprasčiau yra viską uždrausti, nes tada iškart gali pavaidinti, kad neva kažką padarei.