Naujoji valdžia raginama kuo greičiau įteisinti asmens bankrotą.

Amžina skolų kupra

Blogėjanti šalies ir gyventojų finansinė padėtis – pats metas įteisinti fizinių asmenų bankrotą, įsitikinęs nekilnojamojo turto konsultacijų ir paslaugų bendrovės "Orem" direktorius Darius Verbyla. Jis raštu kreipėsi į būsimą finansų ministrą Algirdą Šemetą prašydamas prisidėti prie kuo skubesnio Asmens bankroto įstatymo priėmimo.

Šiuo metu Lietuvoje gali bankrutuoti tik įmonės, palikdamos ilgą negrąžintų skolų šleifą. Tačiau gyventojai tokios teisės neturi – skolos privatų asmenį smaugia visą gyvenimą. "Šiuo metu valstybėje didžiausia rizika ir atsakomybė tenka privačiam asmeniui, kuris pagal esamus įstatymus neturi galimybės klysti ir pasitaisyti", – sakė D.Verbyla.

Idėja įteisinti asmens bankrotą Lietuvoje sklando jau seniai. Tačiau tik šių metų spalį buvo parengta ir Ūkio ministerijai įteikta fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija. Ministerijos sekretorius Gediminas Rainys žadėjo, kad įstatymas per mėnesį atsidurs Vyriausybėje, tačiau rinkimai sujaukė įstatymo derinimo planus.

Bankams nepriimtina

D.Verbylos įsitikinimu, gyventojams suteikta galimybė bankrutuoti išspręstų nemažai bėdų: mažėtų šešėlinė ekonomika ir savižudybių skaičius, pagyvėtų nekilnojamojo turto rinka, skolų našta gyventojų nepersekiotų iki gyvos galvos.

Kad būtų įteisintas fizinių asmenų bankrotas, labiausiai priešinosi Finansų ministerija ir bankai. Pastarieji, bankrutavus asmeniui, už išduotą paskolą galėtų atgauti tik turtą, o šis pastaruoju metu sparčiai pinga ir ima nebeatitikti išduotos paskolos dydžio. Tai reiškia, kad bankai, pardavę turtą rinkos kaina, atgautų tik dalį paskolintos sumos arba būtų priversti turtą pardavinėti ilgai, o tai neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis. Kita vertus, D.Verbylos teigimu, tai išjudintų nekilnojamojo turto rinką.

Bijo piktnaudžiavimo

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks įstatymas paskatintų žmones skolintis, bankrutuoti ir vėl skolintis. Tačiau D.Verbylos įsitikinimu, galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Duomenys apie tai, kad asmuo bankrutavęs, įtraukiami į registrą. Daugelyje šalių numatoma, kad tas pats asmuo negali būti pripažintas bankrutavęs dažniau nei kartą per 8–10 metų, tikrinama, ar asmens bankrotas nebuvo tyčinis, ateityje bankrutavusiam asmeniui sunkiau išduodamos paskolos.

"Asmenys, kurie tampa nemokūs ir negali padengti savo įsipareigojimų, turėtų galimybę paskelbti apie savo nemokumą ir bankrutuoti. Tokio asmens turtas būtų parduodamas, o gautos lėšos skiriamos skoloms padengti. Žmogus gali pradėti gyvenimą iš naujo, nebijodamas, kad jį persekios senos skolos", – asmens bankroto principą aiškino D.Verbyla.

Su Asmens bankroto įstatymu veikiausiai tektų įteisinti ir visuotinį pajamų bei turto deklaravimą. Dažnai žmonės, vengdami grąžinti skolas, gauna neoficialias pajamas, o turtą registruoja ne savo vardu. Spėjama, kad per metus Lietuvoje bankrotą gali paskelbti apie 2 tūkst. gyventojų.

Privačių asmenų bankrotas itin aktualus gali būti ūkininkams, privačių įmonių savininkams, nes šie už įmonės įsipareigojimus atsako savo turtu. Bankrotą taip pat galėtų skelbti asmenys, įsigiję nekilnojamąjį turtą šio kainoms pasiekus piką.