- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas dešimtas lietuvis turi problemų su skolų išieškotojais. Kaip jos atsiranda ir kam lietuviai skolingi daugiausia, apie tai pokalbis su skolų valdymo bendrovės vadove Rasa Butkuviene.
– Daugiausia skolų turi mažiausias pajamas – iki 300 eurų – gaunantys žmonės. Kokios pas juos skolos ir iš kur?
– Dažniausiai tai komunaliniai mokesčiai, greitieji kreditai – niekur nuo jų nepabėgome nuo 2008 m. krizės. Lietuvos bankas šiek tiek sureguliavęs visą sistemą ir tai padeda.
– Kaip mažas pajamas gaunantys žmonės gauna paskolų? Gal tai ir kreditorių atsakomybės trūkumas?
– Yra ir kreditorių atsakomybė, tačiau skolinasi giminės. Yra būdų, kaip apeiti sistemą. Kiekvienais metais inicijuojama pakeitimų, kad žmonės negalėtų skolintis, kai negali atiduoti skolų. Tačiau žmonės visada ras būdų, kaip apeiti sistemą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek lietuviai vidutiniškai skolingi?
– Tiksliai įvardyti negaliu, nes nėra tokios statistikos. Galima tik sakyti pagal turimą krepšelį – yra įvairių skolų – nuo 2 tūkst. ir mažesnių už elektrą, dujas, mažesnius patarnavimus. Tačiau kreditai didina – automobilių lizingas, būstų paskolos.
– Ar paslaugos tiekėjas yra pakankamai geranoriškas ir ieško sprendimų su vartotojais, kaip padengti skolą? Kaip dažnai perduodama išieškotojams?
– Atrodo, kad kreditoriai labai greitai perduoda skolų išieškotojams arba antstolių kontoroms, tačiau taip nėra. Pagal sutartį jie turi tam tikrą laiką siųsti laiškus, kontaktuoti. Jie tai stengiasi daryti. Ne visada kreditoriai turi kaip kontaktuoti su vartotojais, nes skolininkai vengia bendravimo, yra psichologinis barjeras. Kai įsikiša tarpininkas – antstoliai, skolų išieškotojai – su žmonėmis lengviau susitarti. Žmones skatinčiau bendrauti ir kontaktuoti, nes nuo to labai daug kas priklauso. Skolą galima susitarti atiduoti dalimis, kad ir mažomis sumomis. Išieškotojams ir kreditoriams tai rodo, kad žmogus siekia grąžinti skolą, turi planą, niekada niekas nenori tokio žmogaus atiduoti į teismą. Jam norisi padėti iki galo atiduoti visą sumą. Iki skolų išieškotojų ir antstolių ateina žmonės, kurie nebendravo, nekontaktavo, vengė ir taip prisidarė bėdų.
Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.
– Kaip tinkamai sudaryti grąžinimo planą?
– Apklausa parodė, kad turinčiųjų įsiskolinimų žmonių daugiau nei du trečdaliai neturi plano, kaip grąžins, nesusidaro biudžeto. Net neturinčius skolų skatinčiau susidaryti biudžetą, kiek turi pajamų, kiek reikia išskirstyti į būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas, taupyti.
– Kaip manote, kaip skolininkų vaizdas keisis rudenį?
– Labai tikiuosi Vyriausybė pasiūlys sprendimų. Žmonėms siūlyčiau galvoti jau dabar, kol vasara. Šiek tiek pataupyti pramogų pinigus, peržiūrėti prekes, atsidėti, nes artėja nelengvas pusmetis. Nemanau, kad reikia galvoti, kad visi sunkiai gyvensime ir bus labai sunku. Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.
– Ar pradelstos skolos atsiranda dėl finansinio raštingumo trūkumo, ar gėdos jausmas?
– Žmonės jaučia gėdą turėdami skolų ir vengia pripažinti, nedaro sprendimų iš anksto. Yra žmonių, kurie turi švietimo spragų. Ypač kurie nepatyrė 2008 m. krizės – maždaug 20–30 metų žmonės. Pagrindinė išeitis – šviesti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...