Į mūšį dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies stoja ne tik labdaros organizacijos, bet ir asocijuotos verslo struktūros

Sumanymas paremti nevyriausybines ir labdaros organizacijas virto papildomu biudžetinių įstaigų maitinimo šaltiniu. Vieša paslaptimi tapo istorijos, kai mokyklų ir darželių vadovybė be jokių skrupulų reikalauja tėvų ugdymo įstaigoms skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Nevyriausybinių organizacijų atstovai (NVO) piktinasi nelygiomis kovos sąlygomis – jiems telieka trupiniai nuo puotos stalo, o galimybė gauti papildomą finansavimą taip ir liko gražios svajonės.

Padeda išgyventi

Daugeliui NVO metų pradžia – lemtingas laikas, kai sprendžiamas jų išlikimo klausimas. Tuomet dar tik skelbiami konkursai gauti lėšoms, kurios bus skirtos projektams įgyvendinti. Pinigai organizacijas paprastai pasiekia tik kovą ar balandį.
Klaipėdos labdaros ir paramos fondo Dvasinės pagalbos jaunimui centro vadovė Violeta Jokubynaitė teigė, kad gyventojų skirti 2 proc. GPM dažniausiai naudojami būtent šiuo laikotarpiu ir skiriami visoms centro vykdomoms programoms.
„Praėjusiais metais mūsų organizacijai pervesdami 2 proc. pajamų mokesčio gyventojai iš viso skyrė apie 4 tūkst. litų.
Palyginti su kitomis organizacijomis, kurios gauna po 20 tūkst., tai nedaug, tačiau tie pinigai mums labai reikalingi, – pasakojo pašnekovė. – Šiuo metu turime 9 programas, pirmuosius tris metų mėnesius, kai nėra projektų, realiai jos nefinansuojamos, tad parama, gauta iš gyventojų, skiriama visai organizacijai išlaikyti.“

Remiamųjų daugėja

Pernai Lietuvos gyventojai 2 proc. pajamų mokesčio pervedė daugiau nei 12 tūkst. įvairių organizacijų, 2006 m. – daugiau nei 10 tūkst. Tai liudija, kad kasmet vis daugiau organizacijų stoja į kovą dėl pinigų, kuriuos skirti gyventojams nieko nekainuoja.
Kita vertus, vis daugiau gyventojų sužino apie galimybę remti visuomeninę veiklą.
Tačiau didžioji dalis lėšų sugrįžta į tą pačią valstybės kišenę. Daugiausia pinigų gyventojai pernai skyrė savivaldybių ir valstybės biudžetinėms įstaigoms – daugiau nei 20 mln. litų, o labdaros ir paramos fondams 2007 m. skirta penkis kartus mažesnė suma – 4,1 mln. litų, religinėms bendruomenėms atiteko per 3 mln. litų.
Dažnai NVO piktinasi, kad ir taip iš valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaikomos įstaigos atima gyventojų paramai skiriamų 2 proc. didžiąją dalį.

Įstatymo pataisoms nepritarta

„Tokios paramos idėja buvo iškelta tam, kad būtų sustiprintas nevyriausybinis sektorius, sukurtas finansavimo šaltinis einamosioms tokių organizacijų išlaidoms, kurias biudžetinės įstaigos padengia iš savivaldybių ar valstybės skirtų lėšų“, – kalbėjo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Nevyriausybininkai bandė prastumti Seime įstatymo pataisas, siekdami, kad biudžetinės įstaigos būtų išbrauktos iš paramos gavėjų sąrašo. Tačiau tokie bandymai nesulaukė palaikymo nei Seime, nei Vyriausybėje. „Konkurencijos tarp nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų dėl 2 proc., galima sakyti, nėra. Pastarosios surenka didžiąją paramos dalį, o nevyriausybininkams atitenka likučiai“, –  apgailestavo pašnekovas.

Trumpinti sąrašo nėra reikalo?

Kadangi parama Lietuvoje skirstoma ne pagal organizacijos teikiamą visuomeninę naudą, o pagal jos juridinį statusą, nevyriausybininkams ir labdaros fondams dėl gyventojų skiriamų 2 proc. tenka kovoti ne tik su mokyklomis, darželiais ar ligoninėmis, bet ir su politinėmis partijomis ir netgi asocijuotomis verslo struktūromis.
Įstatymų leidėjai teisinasi nematantys pagrindo iš remiamųjų sąrašo pašalinti minėtas įstaigas, o juo labiau pamatuoti visuomenei teikiamą naudą. Taigi net iš remtinų organizacijų sąrašo pašalinus biudžetines įstaigas NVO vargu ar sulauks daugiau paramos.

Tautinis solidarumas nesvarbus

Pastaruosius dvejus metus gyventojai daugiausia paramos skyrė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriui. 2007 m. ši organizacija sulaukė daugiau kaip 291 tūkst. litų, 2006 m. – 328 tūkst. litų.
Tokie rezultatai kitoms organizacijoms atrodo kaip miražas.
„Paslaptis slypi mūsų narių gretose“, – sėkmingo 2 proc. rinkimų receptu dalijasi Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edwardas Trusewiczius. Jis nesutinka, kad aukoti šiai organizacijai žmones skatina tautinis solidarumas, veikiau vieša veikla, kuri ir remiama iš surinktų 2 proc. pajamų mokesčio. Sąjungai priklauso daugiau kaip 200 būrelių, kurių veiklai skiriama iš gyventojų gauta parama, 2 proc. keliauja remti įvairiems kultūros ir švietimo renginiams, bažnyčioms remontuoti.
Gyventojų paramos tikisi sulaukti net ir verslo įmones vienijančios organizacijos.
„Mes naudojamės šia paramos galimybe ir čia nematome nieko blogo. Nenaudojame gautų pinigų pokyliams. Juos skiriame mūsų tiesioginei veiklai – gerinti verslo sąlygoms šalyje. Pernai 2 proc. pajamų mokesčio mums skyrė gal dešimt žmonių, taigi nesijaučiame iš ko nors atimantys didžiąją dalį“, – kalbėjo Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Nepasinaudoja galimybe

Tenka pripažinti, kad ir pačios NVO ne visada pasirūpina paskleisti informaciją apie vykdomą veiklą, galimybę joms skirti paramą. Gyventojai dažnai tiesiog nežino, kam ir kaip skirti 2 proc. GPM, o nevyriausybininkų priekaištų sulaukiančios mokyklos ir darželiai jau sausį tėvų panosėn pakiša iš dalies užpildytus 2 proc. skyrimo prašymus.
Kaip pasakojo V.Jokubynaitė, nemaža dalis Klaipėdos NVO nepasinaudoja galimybe iš gyventojų gauti 2 proc. pajamų mokesčio ir neįsitraukia į paramos paieškas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai 2 proc. pajamų mokesčio paramai skyrė apie pusę milijono gyventojų, iš viso tai sudarė 53 mln. litų. Dar tiek pat lėšų nebuvo skirtos paramai ir grįžo į biudžetą. Įvertinus 2007 m. pateiktų GPM deklaracijų duomenis, paaiškėjo, kad 2 proc. pajamų mokesčio niekam neskyrė apie 700 tūkst. gyventojų – tai sudarytų apie 52 mln. litų.
Aktyvesnės ir daugiau lėšų turinčios organizacijos kvietimus skirti 2 proc. ir informaciją apie savo veiklą siunčia laiškais. Elementarus „Turto“ eksperimentas patvirtino, kad NVO neskuba prašyti paramos. Iš 20 atsitiktinai parinktų nevyriausybinių ir labdaringų organizacijų interneto svetainių tik vos trijų pirmajame puslapyje buvo aiškiai matoma nuoroda ar informacija apie 2 proc. skyrimą.
Apklausus 17 žmonių, paramą praėjusiais metais iš jų buvo skyrę 7. Likusieji žinojo apie galimybę skirti 2 proc. paramai, buvo gavę prašymų paremti laiškais ar matę prašymus lankydamiesi įvairiose įstaigose ir organizacijose. Skyrusieji 2 proc. paramai rinkosi iš ne vienos alternatyvos, gerai žinojo apie organizaciją, kuriai skyrė paramą, ir jos vykdomą veiklą.

Mokomės aukoti

„Man lieka paslaptis, kodėl didžiausios ir visoje šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Caritas“ ar „Maisto bankas“, nepaisant vykdomos veiklos ir reklamos, nesurenka didesnės paramos sumos“, – stebėjosi „Lietuvos Carito“ generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas.
Jo manymu, Lietuvos žmonės dar tik mokosi aukoti, o paramos siekiančios organizacijos turi ne tik dirbti visuomenei naudingus darbus, bet ir parodyti, pristatyti juos, savo veiklą, tapti labiau matomos.
„Turi būti reali ir matoma veikla, tada visuomenė yra geranoriškai nusiteikusi ją paremti. Pastebiu gerėjimo tendencijų. Anksčiau paprašę lėšų sulaukdavome įtarumo ir net kaltinimų, o dabar vis dažniau žmonės patys ateina ir siūlo vienokią ar kitokią paramą“, – džiaugėsi kunigas.