- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonės įmonės patiria milžinišką žmonių trūkumą, o tarp gausos bedarbių nerandant norinčių dirbti akivaizdu, kad kažkas yra ne taip, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, dabartinė situacija rodo, kad darbo rinkoje egzistuoja didelis šešėlis, o sprendimas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) yra klaida. Jis tikina, kad ši problema tik gilėja.
Pirmadienį Seimo Laisvės frakcijos organizuotame posėdyje „Rekordinis per 30 metų laisvų darbo vietų skaičius. Ką daryti?” V. Janulevičius atskleidė, kad pramonės įmonės itin trūksta darbuotojų, pasiektas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius – 68 tūkst.
„Manau, kad daugelis įmonių tiesiog pavargo davinėti tuos skelbimus, manau, kad tas skaičius yra ir didesnis, gal 75 tūkst.“, – sako V. Janulevičius.
Laisvės frakcijos posėdyje pramonininkų atstovas pateikė daugiau statistikos, esą Lietuvoje gyvena 112 tūkst. struktūrinių bedarbių, šį statusą turinčių metus ir ilgiau.
„Tai reiškia, kad šitie žmonės arba iš tikrųjų nenori dirbti, arba yra kažkas ne taip. Ir čia reikėtų žiūrėti“, – tikina V. Janulevičius, iškreiptą situaciją darbo rinkoje iliustruodamas pavyzdžiu:
„Statybininkų asociacija (…) padarė tokį eksperimentą: 2 tūkst. apdailininkų, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, išsiuntė pasiūlymus, priklausomai nuo regiono, nuo 750 Eur, pavadinkim, nebrangiausiame regione, iki 1250 Eur į rankas Vilniuje ar Kaune. Spėkit, kiek paklausimų atėjo: du. Mes tikriausiai puikiai suprantam, kad visi tie apdailininkai dirba, kad jie turi savo šešėlinį darbą. Kad statybinės įmonės neranda darbuotojų, nes jie visi, vasaros metu ypač, stato namus nelegaliai, už cashą (atsiskaitant grynais – ELTA).”
Pasak pramonininkų atstovo, dabar egzistuojanti sistema skatina gyventojus rinktis bedarbio statusą ir jį turint priklausančias išmokas, o ne stabilią darbo vietą. Dėl to, anot V. Janulevičiaus, našta išlaikyti šiuos žmones gula ant mokesčių mokėtojų pečių: „tie, kas moka mokesčius, mes tempiam juos“.
Bedarbių pyragą reikia pjaustyti atsakingai
Laisvės frakcijos renginyje V. Janulevičius ragino imtis rimtų reformų, tačiau nuogąstavo, kad politikams – tai nėra aktuali tema, kurią vis dėlto reiktų spręsti nepaisant reitingų. Dabartinę tvarką Pramonininkų konfederacijos vadovas vadina nesąžiningu darbo jėgos apmokestinimu.
„Iš viso mes bedarbių turime per 200 tūkst. Reikėtų iš tikrųjų labai atsakingai supjaustyti tą bedarbių pyragą. Politikams tai nėra aktualu, aš suprantu, čia yra rinkėjai, visa kita, bet mes tokiu būdu nueisime nežinia kur. Nes tai yra tiesiog nesąžiningas darbo jėgos apmokestinimas. Tie, kas dirba, moka už tuos, kurie nedirba ir prisideda“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį į privačių asmenų ir įmonių indėlių kontrastą, esą augant privačių asmenų indėliams, įmonių indėlių skaičius mažėja, nes augant žaliavų bei elektros kainoms įmonėms tenka panaudoti daugiau savo kaštų šioms išlaidoms padengti.
„Įmonės kenčia, bet privačių žmonių santaupos auga. Mes tuo džiaugiamės, bet noriu pasakyti, kad čia yra iškreiptos žirklės. Turime kažkaip surasti būdų, kaip ištraukti tuos žmones, kurie pradėtų kurti pridedamąją vertę, bet mokėdami mokesčius ir tokiu būdu išlyginami visa šį dalyką“, – teigė V. Janulevičius.
Pramonininkų atstovas tikina, kad būtent dėl to valdančiųjų sprendimas didinti MMA neduos teigiamų rezultatų ir yra klaida.
„Tas pats atlyginimų kėlimas, MMA kėlimas, suprantu, politiškai populiarūs, bet jie, iš tikrųjų, mums padarys meškos paslaugą. Ir čia yra tik laiko klausimas, kada tai atsitiks“, – prognozavo V. Janulevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse3
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...