Pramonininkai plastikinių daiktų draudimu nesižavi

Europos Parlamento (EP) siūlomos priemonės kovojant su tarša nėra pakankamai efektyvios, Eltai sakė Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.

Anot jos, logiškiau būti dirbti su visuomene ir gerinti atliekų surinkimo paslaugą, o ne išsyk drausti plastikinius gaminius ir taikyti kitus apribojimus.

Anot jos, ES direktyvoje, kurioje kalbama apie plastikinių daiktų (vienkartinių indų, ausų krapštukų, balionų laikiklių ir pan.) uždraudimą yra daug neaiškių formuluočių, nėra atlikti tikslūs vertinimai.

„Pačioje direktyvoje yra skelbiama, kad alternatyvūs gaminiai ar pakuotė negali pabloginti esamos situacijos ekologijai, turėti didesnį neigiamą poveikį klimato kaitai. Pasiūlymų tekste yra daug neaiškių formuluočių, ne visais atvejais atliktas siūlomų pakeitimų ekonominis ir socialinis vertinimas“, - atsakyme Eltai nurodė R. Radavičienė.

Jos teigimu, direktyvoje siūloma putų polistireno maisto pakuotes keisti pakuotėmis iš popieriaus, tačiau pastarųjų gamybos procese išskiriama daug anglies dioksido (CO2), o jų sąnaudos yra apie 10 kartų didesnės nei tada, kai pakuotė yra iš putų polistireno.

„Vadinamoji alternatyva (pakuotė iš popieriaus) yra padengta plastikine plėvele ir tokia pakuotė yra neperdirbama ir nesuyranti, o putų polistirenas yra lengvai perdirbamas plastikas, toliau sėkmingai naudojamas statybos pramonėje namų apšiltinimui. Be to, šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes“, - pažymi R. Radavičienė.

Šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes.

Anot jos, numatomi draudimo įsigaliojimo terminai yra per trumpi, kad tos alternatyvos būtų išrastos ir pritaikytos, o draudimo tiekti gaminių į rinką nauda kovojant su jūrų tarša esą yra abejotina.

R. Radavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pakete numatytas siūlymas aplinkos valymo išlaidas priskirti gamintojo atsakomybei. Anot jos, tai - nelogiška, neproporcinga ir nesuderinama su „teršėjas moka“ principu.

„Akivaizdu, kad vien dėl to, kad šios išlaidos bus priskirtos gamintojo atsakomybei, tarša atliekomis nesumažės, nes teršia šiuo atveju ne gamintojai. Priešingai, manytina, kad toks reikalavimas nedrausmins teršėjų atliekomis atsikratyti civilizuotai ir atsakingai, nes jie žinos, kad atsakingas kitas.

Gamintojai negali būti atsakingi už tai, ko jie nekontroliuoja ir negali kontroliuoti. Nesuvokiamas ir tokio reikalavimo realizavimas praktikoje - kas organizuos valymą, kokia kaina ir pan., kaip gamintojai gali valdyti ir planuoti tokias išlaidas? Aplinkos taršos problema vienareikšmiškai turi būti sprendžiama kitais būdais - užtikrinant atliekų surinkimo priemones, šviečiant visuomenę ir panašiai“, - akcentuoja Pramonininkų konfederacijos atstovė.

Ji taip pat neatmetė, kad įsigaliojus draudimui bus tokių gamintojų, kurių gaminamai produkcijai šiuo metu alternatyvos nėra, todėl su savo turimais įrenginiais jie negalės gaminti nieko kito.

ELTA primena, kad EP spalio pabaigoje pritarė, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų.

Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Šie daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.

Siūloma įpareigoti valstybes iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų pakuotės.

Anksčiau Eltai aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė, kad įgyvendinti šį sprendimą reikėtų atrandant aplinkai palankius pakaitalus, o ne ieškant tarpinių sprendimų.

„Mes sakome, kad pirmas dėmesys turi būti vartojimo mažinimas - tai pakaitalų, aplinkai palankių, keitimas, neieškoti tarpinių, kombinuotų sprendimų. Kombinuotos pakuotės ir produktai yra tas segmentas, kuris nėra perdirbamas, ir jo sutvarkymas yra deginimas arba deponavimas sąvartynuose. Tai yra pati blogiausia alternatyva ir mes to nepalaikome“, - Eltai sakė K. Navickas.

Anksčiau prekybos tinklas „Lidl“ pranešė, kad iki 2019 metų pabaigos asortimente visiškai neliks vienkartinių plastiko gaminių. Tuo metu „Rimi“ pranešė šių prekių visiškai atsisakysianti nuo 2020 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Šitiems buožėms rūpi tik pinigai ,o į visa kita nusispjauna .

Lena

Lena portretas
Pas mus iki centre baigesi maiselai iki net komputeris neleido uzsakyti nes. Komputeris mete kad isnaudodas prekybinis limitas ka daryti pirkejams patarau nestis daukartinius.net atnesau dezes kad zmones prekes susidetiu

Kestas

Kestas portretas
Labai gerai sprendimas drausti vienkartinius plastiko gaminius. Tik kiek per svelnus,reiketu apskritai uzdrausti plastikinius maiselius ir indus. Gamintojai visalaika bus nepatenkinti.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių