- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paaiškėjo, kad „Rail Baltica“ bėgiai nebeatitinka reikalavimų – pridaryta per staigių posūkių, neįmanomas didelis greitis, praneša LNK.
Ruožas nuo Lenkijos iki Kauno. „Rail Baltica“ buvo projektuojama taip, kad traukiniai čia ateityje galėtų važiuoti labai dideliu greičiu – iki 250 km/val.
Pirmieji „Rail Balticos“ dokumentai pasirašyti vos įstojus į Europos Sąjungą. Teigta, kad geležinkelis iki Kauno turėtų būti atvestas iki 2010 metų. Bet darbai nė vienoje Baltijos šalyje nevyko. Strigo sklypų išpirkimas. 2009-aisiais Lietuva pranešė, kad imsis lyderystės. Mūsų šalis pirmoji pradėjo kloti „Rail Balticos“ bėgius. Nuspręsta sklypų neišpirkinėti – europinės vėžės bėgius kloti šalia senų sovietinių bėgių.
2015-aisiais „Rail Baltica“ nuo Lenkijos iki Kauno baigta – išleista per trečdalį milijardo eurų, bet po kelerių metų paaiškėjo, kad nauja vėžė nebeatitinka reikalavimų. Maksimalus traukinių greitis kai kur nesiekia nei 100 km/val. Ypač komplikuotas posūkis Kazlų Rūdoje, kuris, anot mero, – pavyzdys, kaip dėl skubos pridaroma broko. Paaiškėjo, kad būtent šis posūkis yra „Rail Baltica“ projekto brokas, nes posūkis yra per staigus. Traukiniai čia gali važiuoti maksimaliu 80 km/val. greičiu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Rail Balticos“ projekto koordinatorius nesutinka, kad projekte pridaryta klaidų. „Čia tiesiog nuoseklus, tolimesnis projekto įgyvendinimas netgi teikiant paraišką dėl tos pirmosios linijos, buvo numatyta paraiškoje, kad atliksime studiją“, – kalbėjo „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
Esą prieš dešimtmetį buvo kiti reikalavimai. Visų pirma, siekta kuo greičiau nutiesti jungtį su Europa. Tam pritarė ir Briuselis. Didelį greitį esą nuspręsta užtikrinti vėliau. „Nesakyčiau, kad pasikeitė reikalavimai ar neatitinka reikalavimų. Tiesiog tai yra logiškai suplanuotas kitas projekto etapas“, – tikino „Rail Balticos“ koordinavimo vadovas.
2018-aisiais atsirado nauji „Rail Balticos“ reikalavimai ir tapo aišku, kad prie Kazlų Rūdos reikia naujų bėgių. „Taip, ties Kazlų Rūda naujoji trasa bus tiesesnė“, – tarstelėjo A. Jackus.
Netrukus „Lietuvos geležinkeliai“ pristatys, kaip siekiama tiesinti vėžę nuo Kauno iki Lenkijos. Vienas variantų – tiesti maždaug dešimties kilometrų ilgio lanką prie Kazlų Rūdos. „Vienas pasiūlymas yra prie pat miesto iškertant aštuonių kilometrų ilgio miško kooridorių nutiesimas greitosios vėžės“, – pasakojo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Dalis Kazlų Rūdos atsidurtų tarp bėgių. Kitas variantas – tiesti visą naują vėžę nuo Kauno prieigų iki Lenkijos, palei magistralę „Via Baltica“. Toks projektas kainuotų daug daugiau, bet traukinių greitis būtų maksimalus.
„Kad būtų pasiektas 250 km/val greitis, visi kampai turi būti nupjauti ir trasa parengta maksimaliai tiesi ir maksimaliai įmanomam greičiui“, – teigė projekto koordinavimo vadovas.
Anot Kazlų Rūdos mero, dabartinė valdžia taiso ankstesnių valdžių klaidas. Meras sakė, kad ir dabar skubama – svarstoma tiesti naujus bėgius, bet meras pasigenda pervažų ar aplinkkelių, kad Kazlų Rūdos žmonėms nepasunkėtų susisiekimas. „Jeigu mes neišsidėrėsime ir negausime įsipareigojimo tuo pačiu mieste įrengti dar bent vieną požeminę pervažą, manau, kad tai tiesiog bus nelygiavertis pasiūlymas“, – sakė M. Varaška.
Koks variantas bebūtų pasirinktas, meras planuoja inicijuoti gyventojų apklausą. Anot Lietuvos geležinkelių, nutiesus naują vėžę naudojama bus ir senoji. Visų pirma, kroviniams vežti, o ir Kazlų Rūda išloš, kad turi „Rail Baltica“ jungtį, nes turės galimybę iš savo miesto keliauti tiesiai į visą Europą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...