- Roma Pakėnienė, Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienį 12.40 val. pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kaip pranešė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
Pranešime nurodoma, kad 508 kilometrų ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.
Pasak pranešimo, susidomėjimą GIPL panaudojimu nuo pat pradžių rodo balandžio antroje pusėje įvykusių mėnesinių dujų perdavimo GIPL jungtimi pajėgumų pardavimo aukcionų rezultatai.
Pirmojo aukciono, vykusio balandžio 19 dieną, metu buvo parduoti nedideli pajėgumai Lietuvos kryptimi, o antrojo aukciono, vykusio balandžio 27 dieną, metu buvo parduoti trečdalio GIPL techninių pajėgumų apimties pajėgumai Lenkijos kryptimi.
Pirmą kartą šalių istorijoje, po ilgo GIPL jungties įgyvendinimo laikotarpio, dujos teka GIPL dujotiekiu. Šiandien jos perduotos Lenkijos kryptimi.
Aukcionai vyko GSA pajėgumų užsakymo platformoje, kuri dujų rinkos dalyviams suteikia galimybę rezervuoti bendrai dujų perdavimo pajėgumus Lietuvos ir Lenkijos sistemose Santakos dujų įleidimo ir išleidimo taške tarp Lietuvos ir Lenkijos. Pradėjus veikti GIPL dujotiekiui kiekvieną dieną bus organizuojami ir dieninių pajėgumų aukcionai.
„Pirmą kartą šalių istorijoje, po ilgo GIPL jungties įgyvendinimo laikotarpio, dujos teka GIPL dujotiekiu. Šiandien jos perduotos Lenkijos kryptimi, tačiau priklausomai nuo rinkos dalyvių poreikių jos bus transportuojamos tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją. Tai – ypatingos svarbos įvykis Lietuvos ir Lenkijos energetinės nepriklausomybės raidos istorijoje, visų pirma dujų tiekimo saugumo kontekste“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Gegužės 5 dieną Lietuvoje įvyks dujotiekių jungties GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.
Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungia Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.
Iki rugsėjo 30 dienos, kai baigsis šie dujų metai, nuolatiniai dujotiekio pajėgumai bus 230 tūkst. kubinių metrų per valandą, arba 2,6 GWh – tai atitinka 2 mlrd. kubinių metrų per metus, arba 22,5 TWh.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
2015 metų spalį Lietuvai, Lenkijai bei Europos Komisijai pasirašius sutartį dėl GIPL finansavimo, tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) vadino tai istoriniu momentu – pasak jo, tai reiškė Baltijos šalių energetinės izoliacijos ir priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo pabaigą, o ES investicijos į projektą, jo teigimu, buvo didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.
Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tai buvo lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą.
Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams 55 mln. eurų, o Lenkijai – 240 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...