„Man atrodo, kad ne tik kad sistema nėra pasiruošusi ekstremalioms situacijoms (...), bet taip pat reikėtų kalbėti ir apie pačios sistemos kaip tokios skaidrumą ir galbūt atliekų tvarkymo centrų visa sistema reikalauja rimtesnio peržiūrėjimo“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė P. Poderskis.

Anot ministro, kilę gaisrai parodė, kad yra per menkai vertinama, kiek daug valstybei svarbios infrastruktūros turime ir kaip ji valdoma.

P. Poderskio teigimu, balandžio pabaigoje degusi Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla atliekas tvarkė už 45 eurus už toną, tačiau dabar padėti norintys kiti paslaugų tiekėjai ir atliekų tvarkymo centrai siūlo paslaugas už daugiau nei 120 eurų už toną.

„Turime, viena vertus, skaidriai atrinktą privatų tiekėją, operatorių, kuris rūšiuoja efektyviai, ir turime kitą sistemos dalį, kur yra savivaldybių paskirti operatoriai, – jie rūšiuoja gerokai brangiau (...). Jeigu kainos skiriasi tris kartus, tai faktai kalba už save, reikės kažką daryti“, – kalbėjo ministras.

BNS rašė, kad du gaisrai per pastarąjį mėnesį buvo kilę sostinėje: plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ gamykloje, Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, taip pat Kauno kogeneracinėje jėgainėje ir Alytuje prie metalo laužo supirktuvės.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis praėjusią savaitę kalbėjo, kad gaisrai kelia klausimų ir įtarimų, dėl to juos tirti ir ėmėsi teisėsauga.

Nacionalinis krizių valdymo centras BNS anksčiau teigė, kad nėra patikimų duomenų, kurie leistų šiuos gaisrus susieti, daryti apibendrinančias išvadas ar įtarti sabotažo aktus.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas teigė, kad neturi viešai teiktinos informacijos dėl minimų gaisrų: „ikiteisminius tyrimus atlieka atsakingos institucijos“.