„Paskolų klubo“ inicijuota apklausa parodė, kad 41 proc. respondentų mano, jog paskolos ėmimas šiandienos sąlygomis yra gąsdinantis žingsnis. Taip pasisakę asmenys prisipažįsta, kad labiausiai baiminasi infliacijos, bijo prarasti darbą ir negebėti grąžinti paskolos, dalį apklaustųjų gąsdina geopolitinė situacija.

Tokiose tarpusavio skolinimo platformose asmenys dažniausiai renkasi vartojimo paskolas. I. Krasovskė pastebi – čia skolinimosi tempai nesumažėjo, tačiau žmonės nepuola skolintis iš bet kur, lygina paskolų sąlygas keliose bendrovėse, įdėmiai skaito sutartis.

Ji taip pat išskiria, kad dėl infliacijos pastebimas vis didesnis susidomėjimas įvairiomis investavimo priemonėmis. Žmonės aktyviai investuoja laisvas lėšas į tarpusavio skolinimą. Didelis pranašumas, kad čia investuojant nereikia turėti tūkstančių – I. Krasovskė tikina, kad pradėti galima vos nuo 20 eurų.

Tendencija: pasak I. Krasovskės, žmonės vis dažniau naudojasi refinansavimo paslauga, kai turimas kreditas ar keli yra perkeliami į kitą kredito įstaigą. Tokiu atveju pasikeičia paskolos sąlygos. / I. Krasovskės asmeninio archyvo nuotr.

– Kokia pastarųjų metų praktika – ar žmonės skolinasi kaip įprastai, ar vis dėlto daugiau susilaiko?

– Pastebime, kad vis labiau populiarėja refinansavimo paslauga, kai turimas kreditas ar keli yra perkeliami į kitą kredito įstaigą. Tokiu atveju pasikeičia paskolos sąlygos – galima prailginti paskolos laikotarpį, sumažinant per mėnesį mokamą įmoką arba išlaikant tokią pat mėnesio įmoką ir pasiskolinti papildomai, neretai gali būti pasiūlomos ir mažesnės palūkanos.

Žmonės tampa vis labiau finansiškai raštingi, taip pat ir pastarųjų metų įtampa skatina ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Įprastai „Paskolų klube“ refinansavimo paskolos sudarydavo apie 55–60 proc., pastaruoju metu – apie 70 proc.

Žmonės stengiasi sutaupyti ir skolinasi racionaliau, bet ne mažiau. 2022 m. „Paskolų klubas“ išdavė paskolų už 37 mln eurų, t. y. 36 proc. daugiau nei 2021 m.

– Kas šiemet laukia tų, kurie jau turi paskolų?

– Turintieji vartojimo paskolas ir toliau jas turėtų mokėti įprastomis sąlygomis. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių mokėti įmokas tampa per sunku, vartotojai turi teisę kreiptis į kreditorius dėl įmokų atidėjimo.

Taip pat labai rekomenduotina periodiškai pasitikrinti rinkos sąlygas ir pasidomėti refinansavimo galimybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolų sąlygos labai priklauso nuo žmogaus turimo kreditingumo reitingo, kuris ilgainiui gali kisti, taigi ir paskolos sąlygos refinansuojant gali gerėti net ir šiuo augančių palūkanų metu.

– Ar Lietuvoje investuoti į skolinimą populiaru?

– Investavimas į vartojimo (P2P) ir verslo paskolas yra labai populiarėjanti investavimo rūšis Lietuvoje. Šiuo metu „Paskolų klubo“ platformoje aktyviai investuoja per 14 tūkst. asmenų.

Investuotojus traukia mūsų siūlomo investavimo produkto paprastumas, lengvas suprantamumas, reguliarios įplaukos – investavus į paskolas įmokos yra atgaunamos kiekvieną mėnesį – ir tenkinanti grąža.

Vidutinis investuotojas, finansuojantis vartojimo paskolas, gali tikėtis 8–12 proc. grynosios grąžos po patirtų nuostolių. Tikėtina, kad ateityje tarpusavio skolinimo industrija Lietuvoje tik stiprės – COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ekonominių neramumų metu tarpusavio skolinimo sektorius jau įrodė, kad gali užtikrintai išgyventi sunkius laikus.

– Kur yra palūkanų normų lubos ir kada Lietuvoje skolinsimės pigiau?

– Tai galėtų tiksliau atsakyti tik Europos Centrinis Bankas (ECB). Tikėtina, kad palūkanų normų lubos dar nepasiektos, tačiau bus pasiektos šiais metais, o skolintis pigiau bus galima 2024 arba 2025 m.

Vartojimo paskolų, išduodamų tarpusavio skolinimo platformose, palūkanų normos tiesiogiai nesurištos su ECB reguliuojama palūkanų norma – platformose palūkanų normos yra nustatomos atsižvelgiant į investuotojų finansavimo pajėgumą ir paskolų gavėjų paklausą.

– Dėkoju už pokalbį.