Lietuvoje šiuo metu veikia dvi stačiatikių bendruomenės: Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija bei nuo jos atsiskyręs Konstantinopolio egzarchatas. Pastarasis atsirado, kai dalis bendruomenės užpernai atskilo dėl nesutarimų karo Ukrainoje klausimu. Religinės bendruomenės Lietuvoje gauna valstybės finansavimą. Pernai abi stačiatikių bendruomenės gavo po beveik 77 tūkstančius eurų. Šiemet Konstantinopolio stačiatikiai gavo beveik keturis kartus mažiau ir tvirtina, kad tai yra neteisinga.

„Galbūt karo ir kitų geopolitinių iššūkių kontekste verta atsižvelgti į vertybinius kriterijus – į Maskvos patriarchato poziciją karo klausimu, į patriarcho Kirilo išsakytą palaikymą karui“, – sakė Konstantinopolio patriarchato stačiatikių kunigas Gintaras Sungaila.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Maskvos patriarchas Kirilas aktyviai palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą ir palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pinigus religinėms bendruomenėms skirsto Finansų ministerija. Atsakyme raštu ministerija nurodo, kad anksčiau vienodą finansavimą bendrijoms skyrė todėl, kad į Konstantinopolio patriarchatą buvo įskaičiuoti ir Ukrainos pabėgėliai. Šiemet pinigai paskirstyti pagal naują finansų ministro Rimanto Šadžiaus patvirtintą tvarką.

„Kiekvienai tradicinę tikybą sudarančiai religinei organizacijai skiriama 300 eurų bazinė paramos suma, prie jos pridedama kintamoji dalis, atsižvelgiant į religinei organizacijai priklausančių tikinčiųjų skaičių. Šiuos duomenis pateikia pačios religinių bendrijų vadovybės“, – teigė ministerija.

Maskvai priklausantys stačiatikiai teigia, kad jų paprasčiausiai yra daugiau.

„Tai yra nesulyginami dydžiai. Matome pagal valstybės skiriamas lėšas, jog Konstantinopolio egzarchato narių skaičius, švelniai tariant, yra labai nedidelis“, – komentavo Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė Marija Jakubovskaja.

Tačiau Konstantinopolio kunigas atkerta, kad tikro tikinčiųjų skaičiaus niekas nežino, nes nebuvo atliktas išsamus surašymas. Be to, pas juos meldžiasi dauguma pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos.

„Niekas nėra atlikęs jokio tyrimo, kokiai struktūrai save priskiria Lietuvos ortodoksai arba stačiatikiai. Konkrečių skaičių nėra“, – aiškino G. Sungaila.

Konstantinopolio egzarchatas turi vienuolika bendruomenių, o Lietuvos stačiatikių arkivyskupija – penkiasdešimt keturias parapijas ir du vienuolynus.

„Nuo 2023 metų Maskvos patriarchato vyskupija viešumoje save pradėjo vadinti Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Žinoma, kad Lietuvos stačiatikiai dažniausiai save priskiria Lietuvos stačiatikių bažnyčiai, kuriai priklausome ir mes. Todėl kyla šiokia tokia painiava“, – teigė Konstantinopolio patriarchato stačiatikių kunigas.

„Apgailestaujame dėl Konstantinopolio egzarchato politizuotos retorikos, nesantaikos kurstymo ir visuomenės skaldymo“, – atsakė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė.

Panašu, kad finansavimo skirtumai nustebino tiek opoziciją, tiek valdančiuosius.

„Gal valstybė turėtų įsikišti ir priimti sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų nė vienos religinės bendruomenės, kuri lankstytųsi prieš Maskvos patriarchatą“, – svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

„Dabartinis perskaičiavimas ir didesnis finansavimas Maskvos patriarchatui sunkiai dera su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir užsienio politikos prioritetais. Tikrai kelsime šį klausimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Partija turės ką apie tai pasakyti“, – sakė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Maskvai priklausantys stačiatikiai teigia smerkiantys karą Ukrainoje.

„Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovai, kunigai ir pasauliečiai paskelbė viešą kreipimąsi, surinko tūkstančius parašų, kuriuos perdavė Lietuvos Respublikos prezidentui. Niekada nepalaikėme karo, mūsų vertybinė pozicija išlieka nepakitusi“, – teigė bažnyčios atstovė.

„Matyt, yra daug tylos, bet labai aiškaus pareiškimo, per pamokslą, kalbant su tikinčiaisiais, kur būtų aiškiai įvardytas agresorius ir užpulta šalis – neteko girdėti“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Tad religinių bendruomenių finansavimo tvarka gali būti peržiūrima.

„Apskritai kyla klausimas – kodėl valstybė moka pinigus? Už ką? Šiuo atveju, lyginant Konstantinopolio patriarchatą su Maskvos – tai išvis nonsensas“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Didžiausią finansavimą – daugiau kaip 1,7 mln. eurų šiemet gavo Lietuvos vyskupų konferencija, atstovaujanti katalikų bažnyčią.