- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiosios parduotuvės, į kurias galima patekti tik su galimybių pasais, skaičiuoja sumažėjusią apyvartą, praneša LNK.
Kai kurios parduotuvės, tikrinančios galimybių pasus, atrodo taip: plotas didelis, tačiau pirkėjų čia vaikšto tik pavieniui.
„Turime 26 proc. kritimą tose parduotuvėse, kur buvo tikrinama, ir 12 proc. augimą tose, kuriose nebuvo tikrinama“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Praėjus savaitei po naujai įsigaliojusios tvarkos, didieji prekybos tinklai mažiau prekių veža į dideles parduotuves, o daugiau – į mažas. Problemų kyla ir dėl darbuotojams tenkančio skirtingo krūvio.
„Vienose parduotuvėse darbuotojų perteklius, o kitose – trūkumas. Kai kuriuose miestuose mes greičiausiai perskirstysim, bet kai kur, kur yra tik didelė parduotuvė, mes neturime, kur jų perskirstyt“, – kalbėjo D. Dundulis.
Galimybių paso efektą didieji prekybos centrai labiausiai pajuto pirmąją dieną, tik įsigaliojus reikalavimui. Kai kurios parduotuvės sako, kad apyvarta krito du kartus. Kitos nesiryžta pateikti konkrečių skaičių.
„Anksčiau, iki ribojimų, į šitas parduotuves ateidavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių per dieną, o dabar srautas sumažėjo 30 proc. Faktas, kad apyvartai įtakos tai tikrai turi“, – komentavo „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.
Iš daugiau nei 750 didžiųjų tinklų parduotuvių galimybių pasas tikrinamas beveik ketvirtadalyje. Tiesa, įsigaliojus naujai tvarkai, dalis pirkėjų pradėjo tiesiog apsipirkinėti internetu.
Dabar srautas sumažėjo 30 proc. Faktas, kad apyvartai įtakos tai tikrai turi.
„Apibendrinant visą savaitę, vis dėlto norėtųsi turėti omenyje ir elektroninę prekybą, kuri yra reikšminga mūsų prekybos tinklo dalis. Elektroninė prekyba augo daugiau negu 50 proc., daugiau negu perpus“, – teigė „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė.
Neabejojama, kad dabartiniai ribojimai vienaip ar kitaip paveiks ne tik prekybos centrus, bet ir gamintojus.
„Šiek tiek su nerimu stebime, kas bus per visą mūsų tiekimo grandinę, nes ateidami į prekybos centrą mūsų vartotojai, rinkdamiesi pas mus prekes, investuoja į tuos verslus, kurie tą produkciją siūlo“, – sakė G. Šerėnienė.
Skaičiuojama, kad šioje situacijoje iš didžiausių prekybos tinklų labiausiai laimi „Lidl“. Galimybių pasą reikia rodyti vos trijose šio tinklo parduotuvėse. 54 kitose tinklo parduotuvėse galima apsipirkti be paso. Pokyčių nepajuto ir mažieji prekeiviai miesteliuose bei kaimuose.
„Miestuose dauguma mūsų asociacijai priklausančių narių parduotuvių nėra arti didžiųjų prekybos centrų, todėl taip pat nepajuto kokio ryškesnio srautų ar apyvartos padidėjimo. Mūsų nuomone, srautų persiskirstymas vyksta tarp didžiųjų prekybos tinklų, kadangi kai kurių tinklų beveik visos parduotuvės neviršija 1500 kv. metrų prekybos ploto. Tikėtina, kad pirkėjai renkasi būtent tokias didžiųjų tinklų parduotuves“, – komentavo Nepriklausomų prekybos įmonių asociacija.
Tiesa, ne visų apsipirkimo įpročius galimybių pasas pakeitė.
„Nieko nepakeitė, viskas tvarkoje. Tikrai nesudėtinga telefone išsisaugoti galimybių pasą ir jį parodyti“, „kur arčiau, ten ir važiuoju, jokių problemų“, – tikino kai kurie pirkėjai.
Prekybininkai sakė pasigendantys lygesnių konkurencijos sąlygų.
„Praėjusio karantino metu, kuomet konkurencijos sąlygos irgi nebuvo idealios, tuo metu galiojo kompensavimo schemos. Buvo kompensuojamas arba pajamų praradimas, arba išaugę kaštai. Kažkokia kompensavimo schema veikdavo. Dabar nėra jokių kompensavimo schemų ir yra nevienodos konkurencijos sąlygos“, – tvirtino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija Sveikatos apsaugos ministerijai jau yra pateikusi pasiūlymą, kad parduotuvių, kuriose privaloma tikrinti galimybių pasus, plotas būtų padidintas iki 5 tūkst. kvadratinių metrų. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį3
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...