Antradienis buvo paskutinė diena pateikti prašymą ir nutraukti kaupimą.
„Skaičių tikrai neturime“, – tikino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Tačiau prognozė – iškalbinga. Pensijų fondų atstovas puse lūpų prasitaria: per 3 mėnesius antra pakopa gali nukraujuoti dar keliais šimtais tūkstančių žmonių.
„Po pirmojo ketvirčio likusių kaupti buvo 900 tūkstančių. Ir po pusmečio bus šimtai tūkstančių – daugiau nei 0,5 milijono – žmonių, kurie bus likę kaupti“, – sakė V. Rūkas.
Kaip ir po pirmosios bangos, taip ir dabar gyventojų sukauptos lėšos bus pervestos į sąskaitas per 10 darbo dienų – iki liepos 15-osios. Rizika tik viena – ar fondų vertė tą dieną, kaip tyčia, nesusvyruos.
„Lėšos investuojamos ir niekas neturi stebuklingo rutulio pasakyti, kada rinkos kils ar kris. Kaip matėme, net ir praėjusį ketvirtį žmonės uždirbo pelno“, – teigė V. Rūkas.
Nors sistema netenka dalyvių, „Sodra“ ramina – jos svarbiausia grandis nesvyruoja. Šiandien pensijų anuitetus gauna 5 tūkstančiai žmonių. Vidutinis jų priedas prie pensijos siekia nuo 60 iki 80 eurų per mėnesį. Tačiau yra ir gaunančių gerokai daugiau.
„Didžiausia anuiteto išmoka viršija 364 eurus per mėnesį“, – sakė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Ir šis priedas nėra įšaldytas. Nuo trečiadienio pensijų anuitetai didėja dar beveik 5 proc. Priežastis – sėkmingai investuotas pensijų anuitetų turtas.
„Labai didelę dalį fondo turto galime investuoti į akcijas, o jos yra tas šaltinis, kuris leidžia uždirbti didelę grąžą“, – aiškino D. Gerulytė.
„Sodra“ paskaičiavo ir tai, ką prie pensijos gauna žmogus, kuris iš kaupimo pasitraukia dabar. Tačiau, palyginti su anuiteto išmoka, suma gali nuliūdinti.
„Kas pasitraukia iš pensijų kaupimo, 9 iš 10 pasitraukusių gavo iki dviejų pensijų apskaitos vienetų. Vieno vieneto vertė – 8,11 euro, todėl 9 iš 10 prie savo pensijos prisidės apie 16 eurų“, – sakė „Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša.
Tačiau socialdemokratas primena, kuo žmonės buvo viliojami prieš du dešimtmečius. Buvo žadama, kad antroji pakopa taps rimta atsvara „Sodrai“.
„Galiu parodyti skaidres. Buvo sakoma, kad „Sodros“ pensija po 20–30 metų bus maža, o išmoka prie pensijos bus maždaug 30 procentų iš antros pensijos pakopos. Dabar galite pasižiūrėti – pensija išaugo kartais, o antros pakopos pajamos procentais...“ – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Po masinio pasitraukimo A. Sysas mano, kad pamoka neišmokta. Jei taisyti sistemą, tai iš esmės.
„Atidaryti ne langines, ne langą, o duris“, – tvirtino A. Sysas.
Socialdemokratas vis dar žada siūlyti Seimui leisti iš kaupimo pasitraukti bet kuriuo metu. Kartu – atsisakyti ir valstybės skatinamosios įmokos.
„Jau galime matyti pagal sukauptas sumas – tie, kurie yra sukaupę, gali kaupti savo sąskaita, o ne kitų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – pabrėžė A. Sysas.
Pasiūlymų turi ir prezidentas – siūlo lankstesnį anuitetų įsigijimą.
„Nepasieksime savo tikslo, kad žmogus turėtų didesnes pajamas visą savo senatvę“, – sakė D. Gerulytė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Svarbiausia, jei bus pokyčių, kad jie būtų išdiskutuoti, priimti racionaliai, objektyviai ir bendru sutarimu“, – teigė V. Rūkas.
O tie, kurie traukiasi iš sistemos, sako, kad valdžios planai tik sustiprina norą trauktis dar daugiau žmonių.
„Deja, nematau permainų valdančiųjų gąsdinimo politikoje. Bijau, kad tai gali dar labiau silpninti fondus. Nesakau, kad jie bankrutuos, bet tikėtis didelių, masyvių sumų, iš kurių būtų galima uždirbti gerus prieaugius būsimiems pensininkams, tikrai tampa sudėtinga“, – sakė E. Gentvilas.
Po pirmosios pasitraukimo bangos bendras turtas antroje pakopoje sumažėjo kiek daugiau nei 4 milijardais eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)