- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilusi painiava dėl apsauginių kaukių naudojimo tęsiasi. Tvarka iki galo nėra aiški nei gyventojams, nei verslui. O jų dėvėjimo taisykles operacijų centro vadovas dažnai keičia. Restoranų ir kavinių vadovams, kaip patys sako, dabartinis chaosas jau atsibodo, praneša LNK žinios.
„Labai trūksta paaiškinimo, kodėl būtent naudojami tam tikri ribojimai, ir ko jais siekiama, nes, pavyzdžiui, jei darbuotojai dirba lauke, kur yra ir atstumai, ir vėjas, skersvėjis, lankytojai – be kaukių, o kodėl būtent darbuotojai turi būti su kaukėmis? Labai sunku suprasti tuos reikalavimus“, – teigė restorano „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis.
„Dabar gaunasi, kad žmogus, atėjęs su galimybių pasu pas mus, neprivalo dėvėti kaukės, tačiau darbuotojai, kurie irgi turi galimybių pasus, jie privalo dėvėti arba ar privalo, yra toks vis dar ginčas“, – sakė „Cat Cafe“ savininkas Romas Žvirblis.
Tai, kad tik su galimybių pasu veikiančių įstaigų pasiskiepiję darbuotojai vis dar turi dėvėti kaukes, kelia daug nemalonumų. Esą dėl šios priežasties aptarnaujantis personalas linkęs keisti darbą.
„Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia. Todėl psichologinė atmosfera labai neigiama kolektyve“, – neslėpė „Cat Cafe“ savininkas.
Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia.
Kavinių vadovai pabrėžia patys ieškoję atsakymų, tačiau, jų teigimu, iki galo dėl taisyklių nesutarė nei visuomenė, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nesutaria, bet, kaip patys sako, užtat baudžia skaudžiai.
„Leidau ir jau susimokėjau 1,5 rūkst. baudą už tai. Atėjo, patikrino, pamatė darbuotojus be kaukių ir skyrė baudą“, – atviravo restorano „Artistai“ vadovas.
Veido kaukių nebenorėtų dėvėti ir visiškai pasiskiepijusių aukštesnių klasių moksleiviai. „Pirmos ketvirtos klasės – pradinis ugdymas neprivalo dėvėti, o penktos aštuntos klasės privalo ir per pamokas. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, būtų toks susitarimas tarp visų mokinių tėvelių, nes tėveliai tokių pageidavimų reiškia, tai gali būti kažkoks susitarimas, bet tada tik lokaliai“, – sakė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė.
Anot mokyklos direktorės, tam tikros lengvatos tikrai galėtų egzistuoti. „Retas vaikas teisingai dėvi kaukę, tai, nežinau, sunku pasakyti apie naudą“, – tarstelėjo ji.
Ir nors SAM nuo rugsėjo 13-osios ugdyme pokyčių neplanuoja, bet turi gerų žinių įmonių, dirbančių tik su galimybių pasu, darbuotojams. Veido kaukių jiems dėvėti nebereikės – jos išlieka tik rekomendacija. Tai galioja dirbantiems tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek prekybos centruose.
„Nuo rugsėjo 13 dienos tose vietose, kur paslaugos bus teikiamos tik asmenims su galimybių pasu, tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams veido kaukės yra rekomenduojamo pobūdžio“, – sakė SAM vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Vis dėlto, kovos su pandemija simbolio ministerijos atstovai siūlo nepamesti. „Šiuo metu plinta vadinamoji Delta viruso atmaina, kuri yra žymiai piktybiškesnė – užsikrėtimas ja yra žymiai lengvesnis negu tuo pagrindiniu virusu“, – aiškino SAM atstovė.
Jei įmonė priima visus – ir turinčius, ir neturinčius galimybių pasus, kaukės lieka privalomos. Jas dėvėti taip pat reikia valstybinėse įstaigose, institucijose, viešajame transporte taksi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lazauskas: bandomasis krovinių vežimas iš Ukrainos pasiteisino
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmoni...
-
Baltijos prospekto estakadai – 8,75 mln. eurų iš valstybės
Sulaukta Vyriausybės sprendimo dėl finansavimo Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams – šiais metais valstybė prie šio svarbaus susisiekimo objekto finansavimo prisidės 8,75 mln. eurų. Anot mero Vytauto Grubli...
-
G. Šimkus: karo fone investicijos į ekonomikos transformaciją – gyvybiškai svarbios
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvo...
-
LLRI: jei nebus priimtas sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos
Plėtojantis diskusijoms dėl statybų kainų indeksavimo, žaliavoms ir toliau drastiškai brangstant, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovė Elena Leontjeva pabrėžia, kad srityse, kur yra valstybės įsipareigojimas, tą daryti būtina, ...
-
Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą1
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinam...
-
VMI paaiškina: kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos, tiekiamos paramos gavėjams arba kitiems nelaimių padarinių šalintojams, galės b...
-
Armėnijoje elektrą gamins lietuvių įrengtos saulės jėgainės1
Armėnijos regionuose įsikūrusias aštuonias viešąsias įstaigas – mokyklas, vaikų ir jaunimo centrus, muziejų – elektros energija aprūpins Lietuvos saulės energetikos bendrovės įrengtos saulės elektrinės. Bendra elektrini...
-
Pasisakė apie neįgaliųjų užimtumą: skiriami milijonai, tačiau rezultato nematyti
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas tikina, kad ketvirtadienį priimtos Užimtumo įstatymo pataisos gali duoti tam tikrą postūmį, tačiau reikia palaukti ir pamatyti, kokią naudą tai duos praktikoje. ...
-
Greitųjų traukinių stotį mato prie Panevėžio: turistų srautus padidintų 15 proc.
Baltijos šalims laukiant, kada jų sostines nuo Varšuvos iki Talino sujungs europinė „Rail Balticos“ vėžė, svarstoma 250 km per valandą greičiu skriejančių traukinių tarptautinę stotį statyti nebe Gustonyse, o paties Panev...
-
KT išaiškinimas apie vidaus sandorius ir verslą, ir savivaldybes verčia jaustis tvirčiau
Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad išimtiniais atvejais savivaldybės gali vidaus sandoriais pirkti kai kurias paslaugas, privatus verslas tikisi daugiau pergalių teisminiuose ginčuose dėl tokių sandorių. Savivaldybių atstov...