Medinių langų gamybos lyderė "Doleta" sieks iš "Swedbanko" prisiteisti milijoninę žalą. Ją bendrovė esą patyrė dėl banko siekio įmonei iškelti bankroto bylą.

Paskleidė abejonių

5–6,5 mln. litų – tiek nuostolių "Doleta" skaičiuoja patyrusi "Swedbankui" pamėginus inicijuoti bendrovei bankrotą. Didžioji dalis nuostolių skaičiuojama dėl netikėtai sustabdytų "Doletos" sutarčių su medinių langų užsakovais, taip pat milijonais vertinama žala, padaryta bendrovės vardui, ir netikėtai pasikeitusios bendradarbiavimo sąlygos su tiekėjais užsienio šalyse.

"Buvome sukirtę rankomis su klientais dėl kelių itin didelių objektų rangos. Per birželio–rugsėjo mėnesius planavome gauti apie 9,5 mln. litų vertės papildomų užsakymų, bet tegavome tik 4,5 mln. Pagrindinės šių netekčių priežastys – paskleistos abejonės įmonės patikimumu ir veiklos tęstinumu. To tikrai negalėjome tikėtis iš partnerio. Tokie banko veiksmai smarkiai pakenkė bendrovės partnerystei su užsienio bendrovėmis, nes buvo sustabdyti visi kreditų draudimai, o bendrovė turėjo vykdyti didelius netikėtus avansinius mokėjimus", – sakė "Doletos" vadovas Liutauras Daubara.

Pasak jo, bendrovės prekybos vadybininkai iki šiol yra priversti klientams aiškinti, kad nėra jokio pagrindo abejoti įmonės potencialu ir veiklos tęstinumu.

"Banko siekis iškelti bankroto bylą gerokai pakenkė įmonės vertei, apribojo bendrovės galimybes gauti naujų, didelių užsakymus, vykdyti naujus investicinius projektus. Nepaisant to, rugpjūtis buvo vienas geriausių bendrovės veiklos mėnesių, tačiau jis turėjo būti beveik keturis kartus geresnis nei planuota", – apgailestavo įmonės vadovas.

Nusprendė pulti

"Swedbanko" ir "Doletos" ginčas kilo dėl 2007 m. suteiktos paskolos gamyklos Jiezne statybai. Bendrovė į gamyklą investavo daugiau nei 20 mln. litų, tačiau planuotą produkcijos paklausą gerokai apkarpė prasidėjęs ekonomikos sunkmetis.

Šalims nepavykus susitarti dėl paskolos pertvarkymo, "Swedbankas" siekė bendrovei iškelti bankroto bylą. Tačiau prieš mėnesį teismas tokio prašymo nepatenkino – pripažino, kad tam nėra sąlygų.

"Doletos" vadovybės nuomone, tokiu sprendimu bankas siekė paspausti bendrovę derybose dėl paskolos. Tačiau "Swedbankas" tikino, kad bankroto inicijavimas minėtai bendrovei – nėra banko derybinė pozicija. Pastarąjį mėnesį, kol bankas ir įmonė savo santykius aiškinosi viešojoje erdvėje, verslininkai vylėsi, kad derybos bus sėkmingai baigtos. Tačiau veltui.

"Prieš mėnesį sėkmingai atnaujintos derybos, per kurias tikėjomės rasti kompromisą, netikėtai įstrigo. Bendrovė dėjo visas pastangas, kad susiklosčiusi situacija būtų išspręsta abiem pusėms priimtinu būdu, tačiau bankas netikėtai pakeitė savo poziciją ir ji padiktavo kiek griežtesnę ir mūsų elgseną banko atžvilgiu", – sakė L.Daubara.

Bendrovei atstovaujantis teisininkas Ignas Dargužas įsitikinęs, kad įmonė turi rimtą pagrindą kreiptis į teismą tiek dėl "Doletos" reputacijai padarytos žalos atlyginimo, tiek dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Bendrovė ieškinį teismui planuoja pateikti per artimiausias kelias savaites.

Bankas gynė savo interesus

"Swedbankas" laikosi nuomonės, kad visi banko veiksmai yra pagrįsti.

"Kaip jau ne kartą minėta, kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar dėl mokėtinų sumų priteisimo yra paskutinė išeitis, kai šalims priimtinas sprendimas dėl skolų pertvarkymo nėra pasiekiamas", – dienraščiui teigė banko atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.

Anot jos, natūralu, kad banko ir kliento požiūriai į susidariusią situaciją gali būti skirtingi. "Tačiau mes kliento atžvilgiu laikomės nuoseklios pozicijos: bankas su bendrove siekė taikaus susitarimo daugiau nei pusę metų trukusiose derybose, per jas bankas pateikė ne vieną paskolos pertvarkymo pasiūlymą, tačiau abiem šalims priimtinas susitarimas pasiektas nebuvo. Kadangi klientas nevykdė finansinių įsipareigojimų pagal turimą kredito sutartį, buvome priversti imtis atitinkamų kredito sutartyje ir šalies įstatymuose numatytų veiksmų ir ginti savo interesus", – tikino J.Juodžbalytė.