Kam ruošiasi bankai ir ar pavyks apsiginti nuo sukčių, aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Tai kam jūs ruošiatės balandį? Juk balandį jau tikrai galės visi pareiškėjai atsiimti savo pinigus.
– Ruošiamės nuolat, nes sukčių aktyvėjimą matome kiekvienais metais. Praėjusiais metais vėlgi rekordiškai didelė suma bandyta išvilioti iš Lietuvos gyventojų – virš 60 milijonų eurų. Tiek bandė išvilioti. Pasitelkiamos vis naujos technologijos, nauji įtikinėjimo būdai, todėl bankai labai aktyviai bando tai sustabdyti ir maždaug du trečdalius sukčiavimo atvejų sustabdo. Tačiau tikrai matysime, kad balandžio mėnesį turbūt vėl bus rekordiški sukčiavimo atvejai. Prognozuočiau, kad šiemet bandyta išvilioti suma pirmą kartą viršys šimtą milijonų eurų.
– Kiekvieną dieną matome įspūdingas sumas, jos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių, kartais net šimtais, ir kone kiekvieną dieną. Kokius sukčių scenarijus dabar stebite?
– Labai įvairius. Patys populiariausi ir dažniausi – žinutės, kai apsimetama kurjeriais, bankais, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir raginama greitai sureaguoti: jūsų siunta bus sustabdyta, sugrąžinta atgal, jeigu nepatikslinsite adreso, sąskaita užblokuota, jeigu neprisijungsite, telefono numeris užblokuotas, jeigu nesureaguosite.
Aišku, tos nuorodos fiktyvios, po to prisijungimai prie banko pavagiami ir tokiu būdu išviliojami pinigai. Tai tokie masiniai atvejai, bet yra ir tokių, kurie užtrunka ilgiau, o sumos būna didesnės. Pavyzdžiui, dabar suaktyvėjęs romantinis sukčiavimas, kai per pažinčių portalus susipažįstama su žmogumi, ilgai bendraujama net per vaizdo skambučius. Kartais pasitelkiama ir „deepfake“ technologija, kai pakeičiamas vaizdas ir balsas, ir tuomet jau bandoma išvilioti daug didesnes sumas. Šiemet iš vyresnio amžiaus asmenų jau išviliojo dešimtis tūkstančių, bet, beje, taikosi ir į jaunesnius asmenis. Dažnai, pavyzdžiui, išviliojamos kompromituojančios nuotraukos ir tada prašoma už jas sumokėti, kad nebūtų platinamos.
– Premjerė Inga Ruginienė ne taip seniai užsiminė, kad, siekdami užkirsti kelią masiniam sukčiavimui, bankai galėtų užlaikyti klientų atliekamus pavedimus ir, neteisėtą veiklą patvirtinus, tas lėšas grąžinti. Kaip jums tokia iniciatyva? Ir ar tai įmanoma padaryti?
– Tai įmanoma grįžtant į praeitį. SEPA mokėjimai visoje Europos Sąjungoje – inovacija, pagreitinusi mokėjimus, ir klientams tai yra patogumas, kai nereikia laukti nei pusdienio, nei dienos, nei dviejų dienų. Technologiškai turbūt įmanoma, bet kažin ar tuo būtų patenkinti gyventojai. Bankai patys kartais identifikuoja tokius atvejus. Dedama daugybė pastangų, veikia įvairūs algoritmai, kurie užfiksuoja, pavyzdžiui, neįprastai didelį pavedimą – dešimt kartų didesnį nei žmogus paprastai daro – į ne Europos Sąjungos valstybę. Tai raudona vėliava. Tokį pavedimą galima sustabdyti, susisiekti su žmogumi. Bet ką matome? Net ir susisiekus su žmogumi, sakant, kad tai gali būti sukčiavimo atvejis, žmogus užpyksta ir sako: „Kodėl jūs stebite mano pavedimus? Kodėl užlaikote? Greitai darykite tai, ko reikalauju.“ O po dviejų savaičių jau kreipiasi su policija. Tai nėra sprendimas.
Kiekvienas turi suprasti, kad bankai ir dabar dirba, stengiasi, identifikuoja. Pernai du trečdalius sukčiavimo atvejų bankai sustabdė, bet vis tiek negali visur ir visuomet apsaugoti, jeigu pats žmogus nesisaugos ir nesupras, kad sukčiai laukia už kiekvieno kampo, už kiekvienos žinutės, už kiekvieno laiško.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galbūt bus ir kažkokių naujų priemonių balandį, kai jau bus galima atsiimti tuos pinigus iš antrosios pensijų pakopos?
– Naujumas bus turbūt tik masiškume, nes, aišku, nusitaikoma į įvairias amžiaus grupes ir įvairius gyventojus, o sumos turbūt bus nemažos. Šioje vietoje nereikia laukti balandžio, nes jau dabar dalis gyventojų pasiėmė ketvirtadalį lėšų. Toliau kaups senatvės pensijai, bet ketvirtadalį pasiima tie, kuriems iki senatvės liko penkeri metai, ir matome, kad jie jau tampa sukčių aukomis. Pasiruošti balandžiui neįmanoma, nes kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį matome naujas sukčiavimo formas. Net jeigu technologiškai užkertamas kelias, pavyzdžiui, SMS žinučių platinimui, jie suranda naujus būdus – atsiranda „deepfake“ technologija. Tad ir visoms institucijoms, ir patiems gyventojams reikia suprasti, kad nuolat atsiras naujos sukčiavimo formos.
– Bet tada klausimas – kas gali sustabdyti sukčiavimo tvaną, kuris tikrai kaip maras plinta visoje Europoje?
– Padėti gyventojams suprasti, kad net jeigu su kažkuo susipažino socialiniuose tinkluose, bendrauja mėnesį ar du, yra tikimybė, kad tai sukčiai, bandantys išvilioti pinigus. Praėjusiais metais atlikti tyrimai rodo, kad visame pasaulyje išviliojamų pinigų suma siekia trilijoną dolerių per metus. Tai milžiniška industrija, kurioje dirba daugybė žmonių su labai pažangiomis technologijomis ir psichologiniu pasikaustymu. Jie žino, kaip išgąsdinti, kaip daryti spaudimą. Tad kiekvienas turi papildomai saugotis, būti atsargesnis ir trigubai skeptiškesnis nei įprastai.
(be temos)